Lopšelio-darželio „Liepaitė“ patirtis įkvėpė bulgarus, graikus, slovėnus ir turkus

Projekto „Green heart“ partneriai susitiko Pasvalyje. Iš kairės „Liepaitės“ pedagogė Monika Parlamis, šešta iš dešinės – projekto koordinatorė Ineta Pocevičiūtė bei Bulgarijos, Turkijos ir Slovėnijos ugdymo įstaigų komandos. Aidos GARASTAITĖS nuotr.

Pasvalio lopšelis-darželis „Liepaitė“ dalyvauja mokyklų mainų partnerystės projekte „Green heart“ (liet. „Žalioji širdis“) pagal „Erasmus+“ programą, kurį vykdo „Vrtec Črnuče“ darželis Slovėnijoje. Nuo lapkričio 8 dienos Pasvalyje viešėjo projekto partneriai – keturiolika ugdymo specialistų iš Turkijos bei kelių Europos šalių – Bulgarijos, Graikijos, Slovėnijos.

Gausi „Liepaitės“ komanda su projekto koordinatore Ineta Pocevičiūte priešakyje plušėjo, kad svečiai išsivežtų tik pačias geriausias patirtis ir emocijas, pamatytų kuo daugiau dalykų, kurių neturi savo šalyse, ugdymo įstaigose ir galėtų praktiškai panaudoti grįžę. Ir, žinoma, parodyti koks gražus mūsų kraštas… 

Daugelis turbūt jau su nostalgija prisimena, kaip sunku vaikus būdavo prikviesti iš lauko atgal į kambarį. O ir patys tėvai kadaise dūkdavo gryname ore, kol žandai įkaisdavo… 

Šiandien mokymasis, žaidimai ir darbai persikėlė į vidų. Į lauką išeiname daug rečiau. O tai – ne į naudą, ypač mažiesiems. Skursta ir gamtos pažinimas, ekologijos supratimas, vaikai jaučia vis mažiau artumo savo aplinkai bei atsakomybės. Tarptautinio projekto „Green heart“ tikslas – skatinti ikimokyklinio ugdymo įstaigų mokytojus, nepaisant metų laiko ir oro sąlygų, kelis kartus per savaitę eiti į mišką ar parką bei ten vykdyti ir įgyvendinti mokymo programas. Projektas ištęstinis, vykdomas 2020–2022 metais. Per šį laiką turkai, slovėnai, graikai, bulgarai ir lietuviai svečiuojasi vieni pas kitus, susipažįsta su vietos ugdymo programomis, dalijasi gerąja patirtimi, semiasi naujų žinių, o grįžę į savo darželius ar mokyklas, jas pritaiko, dirbdami su vaikais nuo 3 iki 7 metų. 

Pasvalio kempinge apsistojo svečiai iš penkių darželių keturiose šalyse: „141 Slaveykova polyana“ (Sofija, Bulgarija), „1o Nipiagogeio Eleftheroupolis Kavalas“ (Eleftheroupoli, Graikija), „Miškolin“ ir „Vrtec Črnuče“ (Liubliana, Slovėnija), darželio-mokyklos „Arpacbahsis Yardimcilar Ilkokulu“ (Mersinas, Turkija). Ketvirtadienį, paskutiniąją viešnagės dieną, susitikome su atstovais iš keturių darželių bei pasikalbėjome su komandų koordinatoriais – kokių įspūdžių ir patirties jie pasisėmė, apsilankę Pasvalyje? 

Lietuva – šalta šalis, bet čia gyvena šilti žmonės 

Projekto vadovė slovėnė Lidija Kopasić pasakojo jau anksčiau buvusi Lietuvoje – su vyru lankėsi Vilniuje. Pasvalys jai pasirodė nors ir mažas, bet labai gražus ir jaukus miestas. O daugelį labiausiai sužavėjo smegduobės ir miškai. 

Užsieniečiai taip pat stebėjosi – net mažiausiam kaimelyje čia yra ką pamatyti. Ar tai dvarelis, ar parkas, paminklas… Kiekviena vietovė yra išskirtinė, turi ką nors gražaus. (Ko mes patys, lietuviai, kartais nebepastebime!) O apsilankę Vilniuje, negalėjo patikėti – architektūra, šalies veidas, kokį jie išvydo, pranoko lūkesčius: „Jie negalvojo, kad mūsų šalis – tokia graži!“ – sakė ikimokyklinio ugdymo mokytoja Monika Parlamis. 

Pirmoji projekto „Green heart“ diena Pasvalyje. Kairėje – projekto vadovė Lidija Kopasić. Ineta Pocevičiūtė (viduryje) ir Aušra Reižytė (dešinėje) pasitiko svečius iš užsienio. Lopšelio-darželio „Liepaitė“ archyvo nuotraukos.

Svečiai nuoširdžiai prisipažino, kad Lietuvos klimatas jiems – per vėsus (juos juk pasitiko pirmosios šalnos!) Tačiau tai atperka mūsų žmonės – jie užsieniečiams paliko labai gerą įspūdį. Kai kompanija gera, visai nesvarbu, kad nosis šąla… Ugdymo specialistai iš svetur dėkojo už svetingumą ir šiltą bendravimą. 

Be jau paminėtų „Liepaitės“ specialisčių, dėl projekto dirbo visas būrys: direktorė Inga Černiauskienė, mokytojos Aušra Reižytė, Ritutė Milašienė, Stasė Bagdonienė, logopedė Aistė Tamošiūnienė, vyr. buhalterė Ilona Baltrušiūnienė, sekretorė Vitalija Velmunskienė. Kas lauktuves ruošė, kas vaikučių pasirodymą sukūrė… Dėkoja ir UAB „Saimeta“ už vaišes svečiams. 

Užsieniečiai stebėjosi geromis ugdymo sąlygomis 

Projekto „Žalioji širdis“ komanda lankėsi gražiausiose šalies vietose, dalyvavo įvairiose edukacinėse programose, dailės ir matematikos pamokėlėse, kurių pavyzdžiai galėtų praturtinti ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdymą ir svetur. Meninio ugdymo vadovė Gintarė Bagdonavičiūtė svečiams pravedė muzikinio ugdymo edukaciją gamtoje ir šokių pamokas. Užsieniečiams pristatyti „Liepaitėje“ taikomi ugdymo metodai bei priemonės, edukacinės erdvės, NUMICON metodika, darbas su specialiųjų poreikių vaikais. Pasvaliečiai pasidalino gerąja darbo gamtoje bei su gamtine medžiaga patirtimi. Užsieniečiai liko sužavėti mūsų vidaus aplinka, turimomis priemonėmis, lauko erdvėmis: „Jūs turite viską, ko tik reikia darželiui“, – sakė projekto organizatoriai iš Slovėnijos. 

Anglų kalbos mokytoja Adife Demirtaş iš Turkijos gyrė mūsų lopšelį-darželį – jų komanda, čia apsilankiusi, įvertino kompetentingą personalą, geras mokymo sąlygas. Turkė Fazilet Ergen buvo sužavėta dirbtuvių (angl. workshop) lauke praktikos – įkvėpė mūsų pavyzdys tiesiog perkelti užsiėmimus iš vidaus patalpų į lauką. Sulaukėme pagyrų, jog sugebame puikiai išnaudoti paprastas priemones, esame išradingi. 

Pradinių klasių mokytojas Ismail Yardımcı nusifotografavo klasėse naudojamo inventoriaus pavyzdžių, įvairių mokymo priemonių. Jam ypač patiko muzikinės. (Turkai mini daug valstybinių švenčių, kurių metu mokomąją medžiagą galima kūrybiškai išnaudoti.) 

Projekto metu svečiai iš užsienio supažindinti su lopšelio-darželio „Liepaitė“ ugdymo programomis, edukacijomis gamtoje. Lopšelio-darželio „Liepaitė“ archyvo nuotraukos.

Darželio-mokyklos Mersine direktorius Mustafa Aydın palygino švietimo sistemą Lietuvoje ir Turkijoje, bei buvo nustebęs, kad paramos iš valstybės turkų mokyklos sulaukia daug mažiau. Adife žavėjosi pasvaliečių specialisčių organizaciniais gebėjimais „suvaldyti“ grupę, planuoti laiką ir veiklas. 

„Buvome sužavėti, koks aukštas jūsų ikimokyklinio švietimo lygis. Ypač tai, kaip išnaudojate lauko erdvę, gamtą. Kaip ugdote vaikus per žaidimą, per kūno patirtį, proto ir jausmų lavinimą, – pabrėžė specialioji psichologė bulgarė Tabakova Mihaela Valentinova. – Galėjome stebėti, kaip jūsų specialistai dirba su vaikais. Ir namo grįžtame kupini emocijų… Nekantraujame lėtai, žingsnis po žingsnio, įtraukti tai, ko čia išmokome, į Bulgarijos švietimo sistemą.“ 

Vadovė Lidija pastebėjo: „Puiku, kad čia yra atskiros dailės, muzikos specialistės. Mes Slovėnijoje turime būti „visko mokytojos“ – ir matematikos, ir menų. Taip – daug sunkiau.“ 

Slovėnė Urška Novinič („Miškolin“ ikimokyklinio ugdymo mokytoja) džiaugėsi, kad apsilankę Lietuvoje išties turėjo ko pasimokyti – gyrė, jog esame sukaupę daug gerosios patirties, kaip dirbti su vaikais. „Jei reikėtų išsirinkti, ką iš Lietuvos „vežamės“ namo, tai – gera patirtis, jūsų šalies grožis ir nepriekaištingas ikimokyklinio ugdymo specialistų darbas.“ 

Atsisveikinome su projekto dalyviais, linkėdami saugios kelionės į namus. Tiesa, dalis jų viešnagę Lietuvoje pratęs savarankiškai – dar dieną pasiliks Vilniuje (taip juos sužavėjo mūsų šalies dvasia). O ikimokyklinio ugdymo mokytoja Aurelija Valiukaitė pagamino ir projekto „Green Heart“ talismaną Liepuką bei jo brolius, kurie iškeliavo į kiekvieną iš svečių šalių. 

Pokalbis paliko šiltą įspūdį – darželinukų mokytojai yra išsaugoję vaikiškumo, kurio netenkame atpratę nuolat bendrauti su vaikais. Betarpiškas paprastumas – to iš jų kiekvienas galime pasimokyti. Projektas „Žalioji širdis“ priminė, kaip svarbu vėl išeiti į gamtą – kuri taip pat moko paprastumo, natūralumo, žmogiškos šilumos. Juk prisikvėpavus miško gaivos ir vėl nurausvinus skruostus, tesinori šypsotis.

Komentuok su Facebook

Ar skaitėte?

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.