Pirminės asmens sveikatos priežiūros centras – didelių permainų išvakarėse

Vyr. gydytojas Vilius Povilionis Aidos GARASTAITĖS nuotr.

Padėtis sudėtinga, tačiau ne tragiška

Sklandančios kalbos apie sudėtingą Pasvalio pirminės asmens sveikatos priežiūros centro (PASPC) padėtį – vėluojančius atlyginimus, įsiskolinimus ir kt. – pasiekė ir aukščiausiąją rajono valdžią. Todėl neatsitiktinai rugsėjo pabaigoje vykusiame Savivaldybės tarybos posėdyje vienas aktyviausių jos narių Igoris Malinauskas pasiūlė į posėdį pakviesti PASPC vyriausiąjį gydytoją Vilių Povilionį. Juolab kad šios viešosios įstaigos steigėjas yra Savivaldybės taryba. 

„Dėkoju, kad kviečiate ir domitės. Apibūdinsiu sudėtingą situaciją ir pateiksiu galimus sprendimų būdus. Pirminės asmens sveikatos priežiūros centras yra Savivaldybės įstaiga ir mes turime teikti kokybiškas paslaugas bei privalome dirbti nenuostolingai. Tokias pat paslaugas teikiančios privačios įstaigos, siūlydamos kokybiškas paslaugas, siekia pelno. Daugeliu atvejų jiems pavyksta suderinti abu tikslus“, – prieš pradėdamas PASPC apžvalgą iš posėdžių salės tribūnos tarė vyr. gydytojas Vilius Povilionis. 

Anot PASPC vadovo, per pirmą šių metų pusmetį jo vadovaujamos įstaigos deficitas sudarė net 147 tūkst. eurų. Pasvalys šiuo požiūriu nėra išskirtinis rajonas Lietuvoje. Neigiamą finansinį balansą turi Kupiškis ir kai kurių kitų savivaldybių pirminės asmens sveikatos priežiūros centrai. 

V. Povilionis tvirtino, kad dėl prastos finansinės situacijos pirmiausia kalta koronaviruso pandemija. Dvi įstaigos darbuotojos darbo dienomis skiepija žmones, trys – ima tepinėlius. Tad penki darbuotojai negali teikti jiems įprastų paslaugų.

Kovido frontuose dirbantys medikai iš Sveikatos apsaugos ministerijos gauna priedus, tačiau jie vėluoja net po kelis mėnesius. Padidėjus atostoginiams, pakilo ir mokesčių našta. „Kiekvieną mėnesį papildomai sumokame 15 tūkst. eurų mokesčių“, – toliau aiškino PASPC vadovas. Kadangi juos vėluojama mokėti, tad Mokesčių inspekcija kai kada ir pati iš PASPC sąskaitos nurašo pinigų sumas. Po šio paaiškinimo, vyr. gydytojas V. Povilionis informavo, kad kreipsis į Savivaldybės tarybą dėl patiriamų nuostolių kompensavimo. Beje, į kovidinį frontą kažkodėl metamos tik Savivaldybei priklausančio PASPC darbuotojos. Tad su privačia įstaiga konkuruojama nevienodomis sąlygomis. 

Tačiau ne vien pandemija lemia prastėjančią finansinę padėtį. Rajone toliau mažėja gyventojų skaičius. Be to, atsirado stiprus privatus konkurentas – Pasvalio miesto centre įsikūrusi „Aukštaitijos šeimos klinika“. Į ją iš PASPC perėjo apie 2 tūkst. gyventojų. V. Povilionis leido suprasti, kad dar vienos privačios klinikos atsiradimas prilygtų PASPC smūgiui žemiau juostos. Po vyr. gydytojo V. Povilionio pasisakymo diskusijose kalbėjusi Savivaldybės tarybos narė Nijolė Matulienė tvirtino girdėjusi kalbas, kad į rajono medicinos paslaugų rinką nori žengti dar vienas žaidėjas. 

Nors gyventojų sparčiai mažėja, tačiau PASPC priklauso 20 kaimo medicinos punktų. V. Povilionis minėjo, kad pagal patvirtintą normą, bendruomenės slaugytojas gali prižiūrėti iki 900 gyventojų. Tuo tarpu, pavyzdžiui, Dagių medicinos punktas aptarnauja 133 gyventojus, Norgėlų – 195, Kraštų – 206. Anot PASPC vadovo, tai per didelė prabanga. Nebent Savivaldybė finansiškai paremtų. Tačiau toks sprendimas daugiau teorinis, nes nuolat girdimos kalbos apie pinigų trūkumą kitoms reikmėms. Pavyzdžiui, kaimyniniame Biržų rajone likę tik penki medicinos punktai. Medicinos punktų sparčiai mažėja ir kitose šalies savivaldybėse. 

Kaip alternatyvą medicinos punktams V. Povilionis kalbėjo apie paslaugų į namus modelio tobulinimą. Jei Savivaldybės taryba nuspręstų uždaryti mažus medicinos punktus, bendruomenės slaugytojos, anot V. Povilionio, būtų perkeltos į mobiliąsias komandas. Pranešėjas atsargiai užsiminė, kad ne viena pensinio amžiaus sulaukusi bendruomenės slaugytoja greičiausiai bus išleista į užtarnautą poilsį. 

Kadangi kaimuose gyvena daugiausia senyvo amžiaus žmonių, tad, anot V. Povilionio, efektyviausia ir patraukliausia yra kompleksinė pagalba į namus, kuomet kartu su bendruomenės slaugytoja pas pacientą važiuoja socialinė darbuotoja, kineziterapeutas ar kitas specialistas pagal poreikį. PASPC vadovas tikino, kad esant tokiam darbo organizavimui, žmonės, pirmiausia senyvo amžiaus, nebus pamiršti. „Atvažiavusios pas pacientus į namus, bendruomenės slaugytojos ir lašelines pastato, ir kraujo tyrimus paima. Pas sunkų ligonį ir kelis kartus gali atvažiuoti. Skirtingai nei medicinos punkto veikla, medicinos paslaugas į namus apmoka Ligonių kasa“, – sakė V. Povilionis. Turbūt dar reikėtų pridurti, kad dažnai bendruomenės slaugytojų, kaip ir socialinių darbuotojų, labiausiai laukia vieniši senyvo amžiaus žmonės. Tad galvos skausmą gydo ne tik citramonas, bet ir šiltas nuoširdus žodis. 

Vyr. gydytojas tvirtino, kad medicinos punktų struktūros keitimas yra jau neišvengiamas procesas. 

Apibendrindamas savo pamąstymus, PASPC vyr. gydytojas V. Povilionis tvirtino, kad jo vadovaujamos įstaigos finansinė padėtis yra sunki, tačiau ne tragiška, nes algos išmokamos ir su tiekėjais atsiskaitoma. 

Permainų būtinumu bandys įtikinti gyventojus 

Po PASPC vadovo kalbos savo pamąstymus išsakė Savivaldybės tarybos nariai. Helena Simonaitienė domėjosi, kaip medicinos darbuotojos aprūpinamos specialiomis apsaugos priemonėmis. „Kiek leidžia finansinės galimybės, perkame apsaugos priemonių. Dėkui ir Savivaldybei už pagalbą. Laikomės visų reikalavimų. Džiugu, kad nė viena kovido tepinėlius imanti bendruomenės slaugytoja neužsikrėtė. Taip pat nežinau nė vieno atvejo, kuomet po vizito į namus medicinos darbuotoja būtų pasigavusi užkratą“, – aiškino V. Povilionis. 

Šarūnas Varna, Neringa Trinskienė, Jūratė Jovaišienė, N. Matulienė, I. Malinauskas kalbėjo, kad PASPC reforma jau yra seniai pribrendusi ir atsakomybę turi prisiimti Savivaldybės taryba. V. Povilionis patikino, kad kitame Savivaldybės tarybos posėdyje gali pateikti reformos projektą. H. Simonaitienė kvietė pernelyg neskubėti, juolab kad reikia susitikti su gyventojais ir įrodyti, kuo reforma bus naudinga. Apie tai užsiminė ir meras G. Gegužinskas. Taip pat nė vienas iš posėdyje dalyvavusių tarybos narių neprieštaravo, kad būtų svarstomas ir finansinės pagalbos PASPC klausimas. 

Kalbėdamas apskritai apie medicinos įstaigų reformas, meras G. Gegužinskas minėjo, kad nėra vieningos Sveikatos apsaugos ministerijos ir Ligonių kasų nuomonės. Mažiau nei 21 tūkst. gyventojų turinčioms savivaldybėms siūloma į vieną įstaigą jungti ligoninę ir pirminės asmens sveikatos priežiūros centrą. Nors mūsų rajone dar kol kas daugiau gyventojų, šis reformos variantas taip pat gali būti svarstomas. Tiesa, meras sakė, kad Sveikatos apsaugos viceministrė Danguolė Jankauskienė mano, kad prie „Via Baltica“ magistralės esančiame Pasvalio rajone ligoninė turėtų išlikti kaip atskira medicinos įstaiga. 

Baigdamas diskusijas, meras G. Gegužinskas informavo, kad nusprendus vykdyti struktūrinius PASPC pertvarkymus galima tikėtis Europos Sąjungos paramos. Pavyzdžiui, naujiems automobiliams įsigyti, kuriais pas pacientus važinėtų bendruomenės slaugytojos. „Kiek ilgai prastais kaimo keliais važiuos tokios mašinos? Reikia ir vietos kelius tvarkyti“, – retoriškai svarstė I. Malinauskas. „Ir šitą pasiūlymą perduosime Sveikatos apsaugos ministerijai“, – pusiau juokais, pusiau rimtai posėdį baigė meras G. Gegužinskas.

Komentuok su Facebook

Ar skaitėte?

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.