Jau rugpjūčio 27-29 dienomis „Formulės 1“ gerbėjus prie ekranų sukvies Belgijos „Grand Prix“ etapas. Dėl koronaviruso pandemijos praėjusiais metais čempionatas buvo sustabdytas po 17 lenktynių, o šiemet numatyta surengti rekordinį skaičių etapų – net 23. Finalinės sezono lenktynės vyks gruodžio 12-ąją Abu Dabyje.
Vis dėlto, kaip ir kitose sporto šakose, taip ir ekstremaliame automobilių sporte neapsieinama be skandalų – tai kraują kaitinančios dramos lenktynių trasoje ir už jos ribų, sutartos lažybos, skaudžios avarijos ir netikėti laimėjimai. Štai keli įsimintiniausi įvykiai, nutikę per „Formulės 1“ istoriją.
Skaudi Niki Lauda avarija
Tai vienas labiausiai sporto pasaulį pribloškusių įvykių, nutikusių lenktynių trasoje. Prieš 55 metus „Formulės 1“ lenktynininkas Niki Lauda tik per plauką išgyveno siaubingą avariją ir bolido gaisrą 1976-ųjų Pasaulio čempionate Nurburgringo trasoje.
Važiuodamas antrą ratą Vokietijos „Grand Prix“ etape, Lauda nesuvaldė savo „Ferrari“ ir bolidas rėžėsi į metalinius barjerus. Smūgio jėga sugrąžino bolidą atgal į trasą, kur į jį trenkėsi kitas lenktynininkas. Laudos bolidas užsiliepsnojo, ir kai jis galiausiai buvo ištrauktas iš liepsnų, niekas nežinojo ar austras išgyvens. Jis patyrė aukšto laipsnio nudegimus ir turėjo kovoti ne tik už savo gyvybę, bet ir už vietą čempionate, mat iki susidūrimo būtent jis buvo laikomas čempionato favoritu. Praleidęs ligoninėje du „Formulės 1“ etapus, galiausiai Lauda sugrįžo į lenktynių trasą, tačiau dėl prastų oro sąlygų finale jis nusprendė pasitraukti iš čempionato.
Beje, pagal šiuos realaus gyvenimo įvykius buvo sukurtas ir populiarus 2013 metų filmas „Rush“.
„Crashgate“: tyčinė avarija neliko nepastebėta
2008-ųjų „Formulės 1“ sezone „Renault“ komanda, susigrąžinusi pajėgų lenktynininką Fernando Alonso, atrodė vis geriau ir geriau, tačiau Singapūre vykusiame etape jo bolidas susidūrė su kuro problemomis ir ispanas buvo priverstas baigti pasirodymą 15-oje pozicijoje.
Tačiau Alonso komandos draugas Nelsonas Piquetas kiek vėliau patyrė avariją, kai jo vairuojamas bolidas rėžėsi į apsauginę sienelę 14-ame lenktynių rate. Į trasą buvo iškviestas keltuvas, turėjęs ištempti sudaužytą bolidą, o kiti vairuotojai buvo priversti padaryti laikiną pauzę lenktynėse. „Renault“ komandos vadovybės sprendimu, Alonso buvo vėl sugrąžintas į trasą kaip pakaitinis vairuotojas ir greitai pakilo į aukščiausią poziciją bei laimėjo visą etapą.
Nors Piquetas tuo metu savo avariją vadino paprasčiausia klaida, kitąmet pasitraukęs iš „Renault“ komandos lenktynininkas atskleidė, jog ji buvo sustyguota klubo vadovybės, kad situacija pasisuktų Alonso naudai. Tai sukėlė didžiulį ažiotažą: ne tik dėl prarasto pasitikėjimo „Renault“, bet taip pat ir dėl to, kad dėl šio sukčiavimo galėjo įvykti sutartos lažybos arba statymai.
Po kelis mėnesius trukusio tyrimo nuspręsta, jog „Renault“ komanda yra diskvalifikuojama iš „Formulės 1“. Komandos vadovai buvo nušalinti nuo visų „Formulės 1“ renginių bei paliko „Renault“, tačiau tyrėjai nusprendė, kad ispanų lenktynininkas Fernando Alonso apie sąmokslą nežinojo ir nėra dėl jo kaltas.
Jensonas Buttonas – lenktynininkas, kuris pats nesitikėjo laimėti
Lenktynių trasoje startuoji septintas ir patiri avariją. Tada patiri dar vieną avariją bei viršiji greičio limitą. Tada toliau važiuoji su laiko bauda ir, daugeliu atvejų, tiesiog lauki kol lenktynės baigsis. Tačiau tą lietingą 2011-ųjų dieną Kanados „Grand Prix“ etape britų lenktynininkas Jensonas Buttonas pademonstravo angelišką kantrybę ir užsispyrimą, laimėdamas ilgiausiai trukusį „Formulės 1“ etapą lenktynių istorijoje.
Nors jis jau buvo tituluotas pasaulio čempionas, tokios šių lenktynių baigties negalėjo numatyti nei jis pats, nei statymai internetu! Juk Buttonas vienu metu buvo 10-oje lenktynių pozicijoje, ir tik laimingo atsitiktinumo dėka pakilo į 4 vietą. Na, o tada jis aplenkė Michaelį Schumacherį, Marką Webberį ir sėkmingai išlaukė, kol Sebastianas Vettelis padarys vieną iš savo retų klaidų.
Tragiška jauno lenktynininko žūtis
Oro sąlygos ir patirtis trasoje gali nulemti ne tik lenktynių eigą, bet ir kainuoti gyvybę. Nors praeityje „Formulė 1“ lenktynėse beveik kasmet žūdavo bent po vieną vairuotoją, šiandien lenktynių saugumui skiriamas didžiulis dėmesys. Būtent todėl 2015-aisiais sporto pasaulį sukrėtė pirmoji „Formulės 1“ lenktynininko žūtis nuo 1994-ųjų.
2014-ųjų Japonijos „Grand Prix“ etapo 43-ame rate prancūzas Julesas Bianchi šlapioje lenktynių trasoje pilant lietui nesuvaldė savo bolido, kuris rėžėsi tiesiai į šalia trasos dirbusį autokeltuvą. 25-erių lenktynininkas patyrė sunkią galvos traumą ir devynis mėnesius kovojo dėl savo gyvybės. Deja, 2015 metų liepą jo gyvybė užgeso.
Jauno prancūzo mirtis paskatino „Formulės 1“ vadovybę priimti naujus reglamentus, susijusius su vairuotojų saugumu.
