Šiukšlių srautų problemą galima išspręsti panaudojus suvirinimo aparatą

Kapus tvarkantiems žmonėms patogioje vietoje buvę varteliai turbūt nebeatsivers, nes prie pat jų jau pažymėtas plotas naujai kapavietei įrengti. Aidos GARASTAITĖS nuotr.

Kaip prižiūrėti ir tvarkyti mirusių artimųjų kapus, mūsų mokyti nereikia. Tuo klausimu galime pakonsultuoti ne tik europiečius, bet ir amerikiečius, kurie dažnai stebisi šalies miestuose veikiančių paminklų dirbtuvių ir laidojimo paslaugas teikiančių įmonių gausa. O mums viskas aišku – taupyti artimo žmogaus laidotuvėms bei jo palaidojimo vietos priežiūrai yra tiesiog nepadoru. 

Pastebėję vieną kitą apleistą kapavietę dažniausiai neabejojame, kad po žeme jau ilsisi visa palaidotojo šeima ar giminė. 

Keisčiausia, jog problemų kyla ir norintiems prižiūrėti savo artimųjų kapus. „Sunku suprasti, dėl kokios priežasties buvo užvirinti įėjimo į naująsias Pasvalio miesto kapines varteliai. Niekam jie tikrai netrukdė. Dabar patekti į kapinių teritoriją galima tik pro vartelius, esančius prie pagrindinių vartų. Tad norint pasiekti paskutinį kapinių kvartalą, kur palaidotas sūnus, tenka paėjėti beveik pusę kilometro. Kaip, beje, ir grįžtant prie vartų. Esu jau pensinio amžiaus, todėl toks pasivaikščiojimas atima daug jėgų. Dar sunkiau šį atstumą įveikti žmonėms su negalia. Nejaugi tik tokios pagarbos nusipelnė senatvėje iš valdžios?“ – guodėsi į mūsų laikraščio redakciją paskambinusi pasvalietė Angelė.

Apsilankę naujosiose miesto kapinėse įsitikinome, kad šie skundai tikrai nėra be pagrindo. Minėti varteliai jau tapę ilgos metalinės tvoros dalimi. O kad jais kažkada buvo naudotasi, mena nebent priešais likusi nedidelė žvyruota aikštelė. Pasak kapinėse sutiktų žmonių, joje tilpdavo 2–3 automobiliai, pakakdavo vietos ir juos apgręžti. Be to, aikštelės pakraštyje stovėjo atliekų konteineris. Sprendžiant iš to, kad jis visada būdavo artipilnis, kapus tvarkantiems žmonėms tikrai buvo patogu juo naudotis. Tuo tarpu dabar nebėra kitos išeities, kaip tik nešti šiukšles patvoriu į konteinerius, stovinčius aikštelėje priešais kapinių vartus. 

„Solidaus amžiaus žmonėms bei neįgaliesiems tai nelengva užduotis. Visi matome, kad po Vėlinių ar šv. Velykų šiukšlės ir ten kartais nebetelpa. Manau, jog daug patogiau būtų buvę, jei praėjus kelioms dienoms po šių švenčių aikštutėje prieš vartelius laikinai būtų pastatomas dar vienas konteineris. Bet miesto seniūnija nusprendė kitaip: užvirino vartelius ir tas stovėjęs vienintelis tapo nebepasiekiamas ir kartu niekam nebereikalingas. Dėl to ėmė jį ir išsigabeno“, – pasakojo pasipiktinusi senjorė. 

Pasvalio miesto seniūnas Kęstutis Mitras neabejoja, kad buvo pasielgta teisingai, nes tai padėjo „sukontroliuoti šiukšlių srautą“ prie kapinių. 

Atrodo, priežastis imtis minėtų priemonių buvo tikrai neišvengiama. Kapus prižiūrinčių ir tvarkančių žmonių nuomonės čia niekas neklausė. Turbūt dėl to, kad valdžia visada geriausiai žino, kaip ką daryti. Svarbu ir tai, kad šiukšlių srauto kontroliavimo problemos sprendimas nepareikalavo nei daug laiko, nei didelių išlaidų. Varteliams privirinti prie tvoros tikriausiai pakako kelių minučių, konteinerio išgabenimas irgi nebuvo sunki užduotis, o tuščia aikštutė priešais vartelius tegu sau būna. Juk ji „valgyti neprašo“. 

Tikėtis, kad su tvora sujungti varteliai kada nors dar atsivers, matyt, nebeverta. Šalia jų jau sukalti mediniai kuoliukai, žymintys būsimą naują kapavietę. 

Dabar į naujųjų miesto kapinių teritoriją, užimančią kelis hektarus, patekti įmanoma tik pro pagrindinį įėjimą. Kiti buvę dveji jau uždaryti. Švelniai tariant, daugiau negu keista. Keliskart mažesnėse miestelių ar kaimų kapinėse būna bent po du ar net tris įėjimus. Nejaugi valdžia nebeturi kuo užsiimti, kad naikina tai, kas reikalinga žmonėms“, – svarstė ponia Angelė. 

Jos nuomonei pritarė ir kapinėse sutiktas garbaus amžiaus pasvalietis. „Prieš kiekvienus savivaldybių rinkimus vietiniai politikieriai visi kaip vienas prisiekinėja, jog padarys viską, kad žmonėms būtų tik geriau gyventi. Žinoma, patekę į valdžią tuos pažadus jie greitai pamiršta, o priiminėja velniai žino kam reikalingus „saliamoniškus“ sprendimus. Kaip ir šiuo atveju. Niekas jų neprašė kišti nagų prie kapinių tvoros. Geriau būtų, jei čia nieko nebūtų darę. Galėjo sėdėti savo kabinetuose krapštydami nosis, kaip yra įpratę per ne vieną kadenciją. Nes tai irgi veikla, tik mažiau kenksminga gyventojams“, – negailėjo kritikos senjoras. 

Taigi priiminėti sprendimus dėl amžinojo poilsio vietų valdininkai turėtų atsakingiau. Nesvarbu, kokias pareigas šiandien užimi, vis tiek kada nors teks iškeliauti į kitą pasaulį. Tuo nereikia abejoti. Juk mirė net Leninas, kuris buvo atėjęs „visiems laikams“. Ką jau kalbėt apie milijonus eilinių valdininkų…

Komentuok su Facebook

Ar skaitėte?

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.