Ar ryžtumėtės naminiam augintiniui išleisti tūkstantį eurų? Atsakymą nesunku nuspėti. O dabar paklausiu kitaip – ar tokia suma per didelė už šeimos narį, kuris su jumis bus visą likusį gyvenimą, o gal net pergyvens jus?
Būtent tokį bičiulį – Afrikos pilkąją papūgą, dar kitaip vadinamą žako – siūlo neseniai į naujas patalpas persikėlusi gyvūnų parduotuvė „Zoo gama“.
Beglobį šuniuką slėpė spintoje
„Zoo gamos“ savininkė pasvalietė Kristina Atstupėnienė nuo pat mažų dienų „sirgo“ gyvūnais.
– Pirmasis augintinis, kurį parsitempiau į ketvirtame aukšte buvusį butą, buvo valkataujantis katinas. Tėvai nepritarė tokiai iniciatyvai, tad teko vargšą paleisti į laisvę, – prisimena verslininkė.
Tėvų nenoras gelbėti viso pasaulio nuskriaustus gyvūnus anaiptol nesustabdė mergaitės.
– Dažniausiai „gelbėjau“ kates, jų daugiausia valkatavo mūsų kieme. Teko parnešti ir ne vieną šuniuką. Būdavo, parsivedi, nuprausi ir slepi po kaldra arba spintoje. Vieną net dvi paras pavyko išslapstyti, po to aptiko mama… Kai grįžome iš mokyklos, jo namie jau nebebuvo… Ar pykau ant mamos? Nė kiek, tiesiog jai nežinant į namus slapta parsinešiau dar vieną nelaimėlį, – kvatojasi Kristina.
Pasvalietė yra auginusi kone visus tradicinius naminius gyvūnus, išskyrus žiurkėnus.
– Mama labai bijojo pelių, tad buvo kategoriškai prieš bet kokius graužikus. Tiesa, per vieną gimtadienį, prisiekus visais šventaisiais, kad naujasis augintis niekam jokių rūpesčių nekels, pavyko gauti mamos leidimą nusipirkti žiurkėną. Deja, nuvažiavus į gyvūnų turgų tądien jų nebuvo. Tačiau tuščiomis vis tiek negrįžau – parsivežiau akvariumą su žuvytėmis…
Gyvatės, iguanos ir tarakonai
Gyvūnams skirtų prekių parduotuvė „Zoo gama“ Pasvalyje veikia nuo 2007 metų. Iš pradžių ji buvo įsikūrusi Vilniaus gatvėje, po to keletą metų dirbo „Norfos“ prekybos centre, o šiam pradėjus plėtrą, persikėlė į naujas patalpas greta turgaus – Panevėžio g. 6.
Iš pradžių gyvūnų prekių parduotuvė priklausė kitiems savininkams, kurie kažkuriuo momentu pasiūlė parduotuvę įsigyti čia dirbusiai Kristinai Atstupėnienei.
– Prekiauti gyvais padarais ne tas pats, kas siūlyti dešrą ar duoną. Tai tokia prekė, kurios negalima grąžinti. Iki tol, kol augintinis suras namus, privalu juo rūpintis – maitinti, valyti narvus, jei reikia – gydyti. Labai svarbus ir dėmesys. Jei nori, kad augintinis nesikandžiotų, kad leistųsi paimamas ant rankų, būtina juos kasdieną glostyti, kalbinti. Rytą, vos pradarius parduotuvės duris, garsiausiai už visus sušunka jūrų kiaulytės, reikalaudamos šviežių agurkų dozės. Ir nenurimsta tol, kol negauna. Ir taip su visais čiulbančiais, liuoksinčiais ir plaukiojančiais.
Prekiaujant gyvūnais labai svarbu žinoti jų auginimo, priežiūros ypatumus, todėl K. Atstupėnienė nuolat ieško informacijos – skaito knygas, internetinius straipsnius.
– Tačiau patys geriausi mokytojai yra mūsų klientai. Pavyzdžiu galėtų būti kad ir akvariuminių žuvų augintojai, kurių praktinių patarimų jokiuose vadovėliuose nerasi.
Dažniausi klientai – šunų, kačių ir smulkiųjų graužikų augintojai. Tačiau į parduotuvę užsuka ir tokių pasvaliečių, kurie augina daugeliui neįprastus gyvius – gyvates, Madagaskaro tarakonus, iguanas, vėžlius ar labai egzotinių veislių šunis.
Grąžino… žiurkę
Kaip ir bet kuriam verslui, taip ir gyvūnų prekybai būdingas sezoniškumas.
– Rudenį, pasibaigus vasaros atostogoms, visi puola pirkti akvariumus ir žuvytes. Tai dėsnis, kuris nesikeičia jau daugybę metų. Prieš žiemą katės kraustosi gyventi į butus ir namus, tuomet labai paklausūs pasidaro joms skirti tualetai. Pavasarį, vasaros pradžioje prasideda šuniukų ir kačiukų vados ir tai atitinkamai koreguoja pirkėjų pasirinkimus. Galbūt tik paukščiai perkami visais metų laikais vienodai.
O kaip su Kalėdomis?
– Ačiū Dievui, baigėsi tradicija per Kalėdas dovanoti gyvas dovanas. Tokios prekės atgal nepriimamos ir paprastai keliaudavo iš vienų namų į kitus. Toks aplinkos keitimas nėra geras nei žmonėms, nei gyvūnams. Lygiai taip pat, kaip ir žmonės, gyvūnai jaučia, jog yra niekam nereikalingi. Tiesa, vieną kartą nusižengiau taisyklėms. Buvo žiurkės metai ir vienos Pasvalio mokyklos moksleiviai savo auklėtojai padovanojo laboratorinę žiurkę (kiek pamenu, mokytoja taip pat buvo gimusi žiurkės metais). Kai ji atėjo į mūsų parduotuvę, iš tos moters žvilgsnio supratau, jog kito kelio kaip tik atsiimti vargšą gyvūną nėra… Laimei, žmonės dabar sąmoningesni ir per Kalėdas neperka gyvūnų dovanai.
Gyvena iki aštuoniasdešimt metų
Ponia Kristina prisipažįsta, kad nors ir kaip stengiasi, visiškai atsiriboti nuo emocijų nepavyksta ir labai dažnai vieną ar kitą gyvūną, prie kurio spėja priprasti, parduoda skaudančia širdimi.
Regis, į tokią nevienareikšmišką meilę pretenduoja ir neseniai „Zoo gamoje“ atsiradusi Afrikos pilkoji papūga, dar kitaip vadinama žako.
Nors jau yra keli pirkėjai, kurie labai rimtai svarsto įsigyti šį tūkstantį eurų kainuojantį paukštį, K. Atstupėnienė neskuba jo parduoti.
– Tai paukštis visam gyvenimui. Ir tam, kad jo gyvenimas būtų visavertis, labai svarbu ne tik tinkamos laikymo, auginimo sąlygos, subalansuotas maistas, bet ir emocinis ryšys tarp paukščio ir jo šeimininko. Dabar mūsų žakiukui eina penktas mėnuo, jis nuo pat išsiritimo iš kiaušinio augintas žmogaus rankų, kad nebijotų žmonių. Į mus, į būsimus šeimininkus, jis žiūri kaip į savo tėvus, globėjus, todėl labai svarbus ryšys. Šie paukščiai nesunkiai išmoksta kalbėti, dainuoti ir net šokti. Tiksliau – atkartoti visus šiuos veiksmus. Jų protas prilygsta ketverių metų vaiko intelektui, dirbant galima išmokyti net atskirti spalvas. Dabar jis dar labai jaunas ir kalba savo kalba, bet jau moka pamėgdžioti juoką ir durų girgždesį. Augant jo žodžių bagažas didės. Kai bus emocinis ryšys tarp paukščio ir jo šeimininko, jis ims kalbėti daug. Tai paukštis visam gyvenimui.
Mums kalbant, papūga paleidžiama iš narvo ir drąsiai skraido po parduotuvę. Pirma nusileidimo vieta – banguotųjų papūgėlių narvas.
– Čia pagrindiniai jo draugai…
Kristina nebaigia sakinio, nes žako nutupia jai ant galvos.
– Toks jau jo charakteris – jei ko nori – visuomet pasiekia savo.
Papūga lesa tiek šviežius, tiek džiovintus vaisius, daržoves bei specialų riešutų, saulėgrąžų ir sėklų mišinį.
Savaitgaliais paukštis keliauja į Kristinos namus, kur jam leidžiama paskraidyti po kambarius.
– Kaip sutaria su kitais namie gyvenančiais gyvūnais? Nuo kačių reikia saugoti, o štai nuo keturių šunų žako laisviausiai apsigina pats, – kvatojasi Kristina.
Paukštis persikelia ant parduotuvės savininkės rankos ir palenkia galvą.
– Čia jis taip prašo, kad pakasyčiau… Neabejoju, jog pirkėjas tikrai atsiras. Bet jei ir nenupirks, nė kiek neliūdėsiu. Tai bus mūsų parduotuvės talismanas, kurį kažkam… teks perduoti testamentu.
Padeda beglobiams gyvūnams
Kristinos namuose, kaip ji pati sako, „standartinis“ gyvūnų „komplektas“ – du jorkšyro terjerai, laika, šarpėjaus mišrūnas ir dvi katės.
Nors dabar namo nebeneša visų pakeliui pasitaikiusių gyvūnų, beglobiams šunims ir katėms nelieka abejinga.
– Pirmiausia įsitikinu, ar gyvūnas tikrai beglobis, ar jo niekas neieško, o tada bandau padėti ir surasti globėjus. Per tuos darbo parduotuvėje metus įsitikinau, kad pasvaliečiai – labai geri žmonės. Žinau ne vieną ir ne du, kurie priglaudė, užaugino, išgydė benamius šunis ir kates.
Artimiausiu metu „Zoo gama“ planuoja inicijuoti socialinę iniciatyvą ir savo patalpose įrengti aukų dėžę, kurioje bus galima palikti beglobiams gyvūnams skirtą maistą, higienos priemones, žaislus ir t. t. Visa tai vėliau bus perduota vieniems gyvūnų globos namams.
