Kad kelias nedulkėtų, vien alaus nebepakanka

Giedrą dieną keliu pravažiavus automobiliui, pakyla įspūdingo dydžio dulkių debesys. Aidos GARASTAITĖS nuotr.

Senolių išmintis byloja „Duok durniui kelią“. Paklausėm, davėm. Ir visi nuėjo į Seimą. O mums kelio niekas nebeduoda. 

Ir nė nežada duoti. Matyt, dėl to, kad neatitinkam kažkieno nustatytų standartų. 

Krinčino gyventojai kasmet tikisi, jog kada nors bus išasfaltuotas žvyrkelio, vedančio į Gulbinėnus, pustrečio šimto metrų ruoželis tarp tilto ir kapinių. Žmonėms jau seniai pabodo valyti nuo paminklų ir antkapių dulkes, kurios debesimis kyla iš po pro šalį keliu važiuojančių automobilių ratų. Ypač dažnai valymo darbų tenka imtis vyraujant giedriems ir sausiems orams. 

Miestelio gyventojai ne kartą kreipėsi dėl minėtos problemos į rajono Savivaldybės administraciją, aišku, ir į Krinčino seniūniją, tačiau jokių permainų į gerąją pusę dar nesulaukė. 

„Žvyrkelis tarp Krinčino ir Gulbinėnų yra valstybinės reikšmės rajoninio kelio Papyvesiai–Krinčinas–Gulbinėnai dalis. Todėl jo priežiūra ir remontu rūpinasi Lietuvos automobilių kelių direkcija. Į ją užpernai ir kreipėmės, prašydami, kad būtų išasfaltuotas minėtas ruoželis iki kapinių. Spalio pabaigoje gavome oficialų atsakymą. Jame teigiama, kad Kelių direkcija išnagrinėjo Krinčino seniūnijos seniūno klausimą dėl valstybinės reikšmės rajoninio kelio Papyvesiai–Krinčinas–Gulbinėnai ruožo nuo 5,262 iki 5,512 km asfaltavimo. Taip pat buvome informuoti, kad trys kelio ruožai yra įtraukti į reikalingų asfaltuoti rajoninių kelių su žvyro danga sąrašą, tik nepateko į 2018–2020 metais asfaltuotinų (rekonstruotinų) žvyrkelių programą“, – kalbėjo Krinčino seniūnas Gintautas Venskevičius. 

Taigi atsakyme – nieko naujo ir nieko konkretaus. Kad nieko nėra daroma, žmonės supranta ir taip. Įdomu tik tiek, jog visi asfaltuotini kelio ruožai išmatuoti metro tikslumu bei nurodytos jų vietos sąraše. Į pirmąjį (nuo 5,273 iki 9 km), sieksiantį Barklainius, patenka ir ruoželis iki miestelio kapinių. Todėl neverta tikėtis, jog asfalto dangą kelininkai klos trumpomis atkarpomis. 

Tikslūs ruožų ilgiai gyventojų tikriausiai nedomina. Jiems daug aktualiau, kada prasidės asfaltavimo darbai. Jei ne mėnesio, tai bent metų tikslumu. Bet minėtame Krinčino seniūnui atsiųstame atsakyme jokia konkretesnė data nenurodyta. Jame tik teigiama, kad „po 2020 m. valstybinės reikšmės rajoniniai keliai su žvyro danga bus asfaltuojami (rekonstruojami pagal Kelių direkcijos tinklalapyje paviešintą žvyrkelių sąrašą, atsižvelgiant į būsimą Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimą)“. 

Tik tiek. Nieko konkretaus, jokių įsipareigojimų ar garantijų. Verčiau būtų parašę ne po 2020 m., bet iki 2030 m. Tada nors būtų aišku, kad žvyrkelio asfaltavimas bus pradėtas ateinantį dešimtmetį. Tiek laukus, būtų galima ir dar kelerius metus luktelti. 

Vėl kreiptis į Kelių direkciją būtų nemandagu. Nes Seime ir Vyriausybėje dar nesibaigė kovos dėl šios įstaigos reorganizavimo. Neaiškus ir būsimas Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimas. Mažinti jį lengviau nei didinti. Kaip elgtis, spręs būsimas Seimas. O kadenciją baigiančiam dabartiniam investicijos į valstybinius kelius, matyt, atrodo betikslės. Geriau pamėtyti prieš rinkimus po porą šimtų eurų pensininkams ir neįgaliesiems, kad susiprastų už ką balsuoti. Tuo tarpu kažkokiame miestelyje išasfaltavus žvyrkelio atkarpėlę, nebus jokios naudos. Tik išlaidos. Kapus prižiūrintys mirusiųjų artimieji už asfaltą valdžiai tikriausiai net nepadėkos, nes manys, jog taip ir turėjo būti. Juk išasfaltuoti dulkantį kelią maldaujama jau seniai. Kol kas niekas šių skundų negirdi ir tikriausiai negreit išgirs. Labiau tikėtina, kad viltį praradusiems krinčiniečiams per artimiausią dešimtmetį patiems teks atgulti amžinojo poilsio po apdulkėjusiais antkapiais. 

O valdžioje būti apsimoka. Nes į ją patekęs, iškart tampi lygesnis už kitus. Tarkim, Premjerui atsibodo važinėti nelygia dulkančia gatve ir ji nedelsiant buvo išasfaltuota. Prireikė vienos kitos savaitės ir pusės milijono eurų iš Kelių fondo biudžeto. Nesvarbu, kad kilo skandaliukas. Žmonės pazirs ir nurims. Reikia tik laiko. Laukti nebus sunku, nes gatvė nebedulka. Ir asfalto dangos niekas nebenuplėš. Nebent koks niekadėjas ją vėl išterlios sunkiai nuplaunamais dažais. Patogiai važinėti tai nė kiek netrukdys.

Komentuok su Facebook

Ar skaitėte?

1 Comment

  1. Aiškiai darbo laikraštyje yra šio laikraščio nuosavybė nustatoma pagal lietuvos respublikos įstatymus

Komentuoti: Artūras Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.