Grožio „virusas“ stipresnis ir už „koroną“

Gėlių ūkio šeimininkai Ramutė ir Laimutis Ivanauskai – žydinčių našlaičių karalijoje. Aidos GARASTAITĖS nuotrauka.

Pagaliau geresnės žinios sulaukė gėlininkai, daržininkai, sodininkai: karantininiai ribojimų varžtai, kurie buvo paralyžiavę tokiu metų laiku turguose jau virdavusią prekybą daigais ir sodinukais, šiek tiek atleisti. Šalies Vyriausybė ribojimus sušvelnino ir nuo šios savaitės ketvirtadienio prekiauti šiomis gėrybėmis turguose – nebedraudžiama. Daigų augintojai su tokiu prašymu ne kartą kreipėsi į įvairias instancijas. Juos stebino, jog, tarkim, prekybos centruose ir net jų prieigose per visą karantino laiką galima nusipirkti ir sėklų, ir daigų, o turgaus vartai šioms pavasario sezono prekėms ilgai buvo užverti. 

Jau beveik dešimtį metų gėlininkyste besiverčianti pumpėniečių Ramutės ir Laimučio Ivanauskų šeima optimizmo neprarado net ir šiuo daugeliui veiklų sunkiu karantino laikotarpiu. Tūkstančiai daigelių iš jų sodybos kasmet iškeliauja į kitų sodybų gėlynus, pražysta ant kapų kauburėlių, papuošia namų balkonus ar palanges, išradingos gėlių kompozicijos pradžiugina varduvininkus ar sukaktuvininkus. 

– Žinoma, galimybė užaugintus daigelius parduoti turguose ir mums yra svarbi – vežame juos į Pasvalį, į Joniškėlį. Vis dėlto didžiąją dalį parduodame tiesiai iš namų, iš savo šiltnamių. Bet aš vis pagalvodavau apie močiutes, kurios šiek tiek daigų užaugina ant palangių ar išrauna iš savo darželių, kad prisidurtų prie pensijos. Arba apie tuos žmones, kurie daržovių ar gėlių daigelius perka turguje, nes važiuoti jų ieškoti kitur neturi kaip. Juos minėti ribojimai irgi buvo išgąsdinę. O mes turime daugybę nuolatinių pirkėjų, kurie mus pažįsta jau seniai, nuo pirmų mūsų gėlininkavimo metų. Jie apsilanko kasmet ir ne po kartą. Klientų ratas vis plečiasi, nes, kaip sakoma, geriausia reklama – iš lūpų į lūpas. Džiaugiamės visais, kurie mus susiranda, vertina mūsų darbą, kurie kaip ir mes, myli gėles, – šypsosi Ramutė Ivanauskienė. 

Daugumą Pumpėnų miestelio gėlininkų išaugintų daigų pirkėjai išsiveža tiesiai iš šiltnamių. Aidos GARASTAITĖS nuotrauka.

Moteris sako, jog pirmieji pirkėjai šiemet pasirodė dar prieš Velykas – daugiausia tie, kurie šių švenčių išvakarėse skubėjo papuošti artimųjų kapus. 

Pumpėnų miestelyje, Laimučio tėvų sodyboje, gėlininkystės ūkį įkūrę Ivanauskai savo auginamų gėlių pavadinimus skaičiuoja šimtais. Visą spalvų ir atspalvių grožį jau parodė puošniosios našlaitės. Skleidžiasi ir kitų gėlių žiedai, o jų įvairovė tiesiog stulbina. Pumpėniečiai kasmet stengiasi surasti ir pirkėjams pasiūlyti iki tol dar neaugintų gėlių, atidžiai stebi jų paklausą ir naujoves. Tarkim, pastaruoju metu labai išpopuliarėjo gėlynus pagyvinantys viksviniai augalai, gėlių kompozicijoms itin tinkantys margeniai. Šių metų naujovė – ryškiaspalve lapija ir spalvingais žiedais džiuginančios vijoklinių šeimos gėlės – ipomėjos. Jas dažnas augina vazonuose kaip svyrančius augalus. Mažai kam žinoma ir svyranti saulėgrąža, žavinti įspūdingais lapų fontanais, svyrantis viksvameldis. 

Visko išvardinti neįmanoma. Pačios paklausiausios gėlės – daugelio pamėgtos našlaitės, petunijos, jurginėliai, ledinukai, palergonijos, katilėliai, lobelijos, šalavijai… Beje, Ivanauskai gali pasiūlyti ir daržovių – ankstyvųjų pomidorų, paprikų – daigų. Jie irgi rūpestingai išpuoselėti, vešlūs, storakočiai. 

Daigus Ramutė ir Laimutis augina keturiuose didžiuliuose šiltnamiuose. Visuose juose sumontuoti malkomis kūrenami katilai, tad gėlininkų darbai čia prasideda jau nuo sausio. 

– Sėklomis, žemėmis, vazonėliais apsirūpinome dar prieš Naujuosius metus, todėl paskelbus karantiną, kai prekyba šiais dalykais buvo labai apribota, didesnių bėdų neturėjome. Sėklas perkame tik originalias, daugiausia iš Vokietijos. Substratą naudojame specialų, kurį viena įmonė sukūrė ir gamina pagal gėlininkų užsakymą. Pradžioje, kai dar trūko patirties, informacijos apie gėlių auginimą ieškojome internete, važinėjome į seminarus. Juk kiekviena gėlių rūšis prašosi skirtingos priežiūros. Vis dėlto daugumą žinių sukaupiame stebėdami augalėlio gyvenimą – nuo sėklos iki žiedo. Patarimų dažnai prašo ir pirkėjai. Išklausinėjame, kur sodins – pavėsyje ar saulėtoje vietoje, kokia ten dirva. Norim, kad žmonės, iš mūsų sodybos parsivežę gėles, jomis džiaugtųsi ir žavėtųsi dar ilgai, – savo darbo subtilybes mielai atskleidžia mūsų pašnekovai. 

Ramutė ir Laimutis užsimena, jog, jei viskas klostysis sėkmingai, galvoja apie pramoninio šiltnamio statybą. Juo labiau kad jų gatvę netrukus pasieks gamtinės dujos, tad ir šildymas galėtų tapti modernesnis bei patogesnis. Beje, dabartiniuose šiltnamiuose beveik viską savo rankomis įrengė ir sumontavo nagingasis Laimutis. Ant plačių stelažų sustatyti padėklai, į kiekvieną jų telpa po kelis šimtus vazonėlių. Gėlės pagirdomos iš apačios, į padėklus pripumpavus vandens. O kai jos pasisotina, vanduo vėl išpumpuojamas ir augalėlių lapai net nesušlampa. Kabančiuose vazonuose augančioms gėlėms įrengta lašinė laistymo sistema. 

Gėlininkai įdėmiai stebi besikeičiančią oro temperatūrą ir, kai tik ji tampa nebepavojinga vienai ar kitai gėlių rūšiai, jų vazonėliai nešami į lauką grūdinimosi procedūroms. Jau senokai lauke grūdinasi viržių daigeliai, saulės spindulius gaudo našlaitės. Vazonėliai sustatomi erdvioje, agroplėvele išklotoje aikštelėje. 

Pumpėniečių sodyboje tokie erdvūs šiltnamiai – net keturi. Aidos GARASTAITĖS
nuotrauka

Ne tik gėles mylinčią, bet ir su žmonėmis labai nuoširdžiai bendraujančią Ramutę liūdina, jog karantinas apribojo tokio bendravimo galimybes. 

– Savo klientų prašome, kad atvažiuodami daigų dėvėtų apsauginę veido kaukę, vienkartines pirštines. Tą patį darome ir mes. Prie vartų visada yra dezinfekcinio skysčio. Bendraujant tenka laikytis saugaus atstumo. Prieš atvažiuodami pas mus, pirkėjai paprastai pirmiausia paskambina telefonu – turime ir esame išdalinę daugybę vizitinių kortelių. Išsiaiškinę visus kliento norus, iš anksto suruošiame daigų „siuntinuką“ ir, žmogui atvažiavus, įteikiame kieme arba išnešame pro sodybos vartus. Anksčiau pirkėjams galėdavome aprodyti savo šiltnamius, kad jie savo akimis pamatytų, kur ir kaip auga daigeliai. Dabar to daryti kol kas nevalia, bet visada mielai patariame, paaiškiname, kaip tą ar kitą gėlę auginti, prižiūrėti, – pasakoja Ramutė. 

Ivanauskų gėlių ūkis įsikūręs Pumpėnų miestelio Vilniaus gatvėje, 5-uoju numeriu pažymėtoje sodyboje. Šia gatve žmonės važiuoja į miestelio kapines, tad įsigyti gėlių, kuriomis puoš artimųjų kapus, dažnas stabteli prie darbščiųjų gėlininkų namų. Čia išaugintos gėlės netrukus žydės daugybės sodybų gėlynuose ir ne tik Pasvalio krašte. Pirkėjų kasmet ypač pagausėja Motinos dienos išvakarėse. Menininkų gysleles turintys gėlininkai pakabinamuose vazonuose kuria įspūdingas svyrančių gėlių kompozicijas, gražiai derindami spalvų gamas. Kadangi gėlių įvairovė pas juos – didžiulė, gali išpildyti pačius įvairiausius pageidavimus, o pirkėjai – išsirinkti tai, ko širdis geidžia. 

Informaciją apie Pumpėnų miestelio gėlininkų ūkyje auginamus daigus galima rasti Ramutės Ivanauskienės feisbuko paskyroje ar sužinoti paskambinus tel. 8 688 97 112. 

Keičiantis metų laikams, keičiasi ir paklausiausių augalų rūšys, tačiau žiedais apsipylusių gėlių iš Ramutės ir Laimučio šiltnamių galima nusipirkti iki vėlyvo rudens. Paskutinės gėlės iš čia iškeliauja prieš Vėlines. Tada – trumpo atokvėpio metas. Ramutė sako, jog per tuos pora mėnesių iki sausio, kol vėl ateina laikas į žemę berti ankstyvųjų gėlių sėklas, šio darbo ji spėjanti pasiilgti, nes auginti gėles jai ne tik verslas, bet ir širdies atgaiva.

Komentuok su Facebook

Ar skaitėte?

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.