Valakėliuose skambės dambrelių muzika, bus pristatyti „Šlamantys žolynai“

Valakėliuose groja praėjusių metų dambrelių muzikos festivalio dalyviai. Asmeninio albumo nuotrauka.

Vasario 8-ąją, šeštadienį, 18 valandą Valakėlių kultūros namuose vyks tradicinis dambrelių muzikos festivalis „Bandūrėlis“ ir bus pristatyta Kristinos Darulienės tapybos darbų paroda „Šlamantys žolynai“. 

Nuo 2012 metų Valakėliuose organizuojamas festivalis – tarsi jaukus suėjimas pas dambrelių meistrą Albertą Bartašių, kuris „Bandūrėlyje“ dalyvaujantiems muzikantams dovanoja savo pagamintus dambrelius. Tai ir paskatinimas už šio instrumento populiarinimą. 

Taigi Valakėliuose renkasi dambrelio puoselėtojai, šios subtilios muzikos klausytojai. Atvažiuoja jų ne tik iš Lietuvos, bet yra buvę ir iš Latvijos, Ispanijos… 

Šiemet festivalyje „Bandūrėlis“ koncertuos Eduards Klints (Ryga), Egidijus Darulis (Ukmergė), „Vilko pupos“ (Vilnius, Kaunas, Pasvalys), Arvydas Kirda (Vilnius), dambrelininkai iš Utenos. 

Linutė ir Albertas Bartašiai pristato šį mažą instrumentą: 

– Dambrelis, dumbrelis, bandūrėlis, bindūrėlis, dambras, varganas, vargonėlis, šeivelė, kanklikė, bimba – kuo įvairiausiai lietuvių vadinamas obertoninis muzikos instrumentas, kuriuo garsai išgaunami tik tuomet, kai jį prispaudi prie dantų ir imi virpinti metalinį liežuvėlį. Tokie instrumentai vadinami lamelofonais. 

Paprasti žmonės dambrelius gaminosi patys, todėl tai – lietuvių nacionalinis instrumentas! Jie šį instrumentą naudojo pasilinksminimuose. Grodavo kaip išmanydami, dažniausiai greitu tempu, derindami su kitais instrumentais – pritardami šokiams ir dainoms. Kristijonas Donelaitis poemoje „Metai“ rašė, kad linksmindamasis „Lauras su pirštu dambrelį skambino pūsdams“. Tačiau tai buvo ne tik pasilinksminimų instrumentas. 

Dambrelis pasaulyje pats mažiausias instrumentas: gali būti tik pustrečio centimetro ilgio. Jo pavadinimai atitinka ir senuosius lietuviškus žodžius, reiškusius verkimą, rėkimą, gerklas. Verkiančiam vaikui sakydavo: „Ko čia dambras laidai?“ („Ko čia gerklas laidai?“) arba „Baik vambryti“ („Baik žliumbti“). Peršasi mintis, kad tai nėra tik skoliniai iš Lenkijos ar Ukrainos. O itališko dambrelio pavadinimo lietuviška reikšmė – „išvyti (išbaidyti) mintis“. Nieko nuostabaus. Juk dambrelio garsais šamanai gydydavo įvairias ligas (jakutai, tuviai iki šiol dambrelį naudoja įvairiausiose apeigose), o Italijoje dambreliu serenadas po langais mėgę groti vyrai buvo traukiami baudžiamojon atsakomybėn – manyta, kad šio instrumento garsai „užburia“ moteris ir skatina paleistuvavimą. 

O patikrinti faktai tokie: į Europą, taip pat ir į Lietuvą, dambreliai atkeliavo iš Azijos apie XIII a. (juos senuoju Šilko keliu su kitomis prekėmis galėjo atvežti totoriai). Seniausi dambreliai Europoje rasti 1399 metais sugriautos Tanenbergo pilies griuvėsiuose. Švedijoje Trompii giminės, irgi gyvenusios XIV a., herbe buvo dambrelio piešinys. Archeologų radiniai įtikina, kad dambrelio išvaizda nė trupučio nekinta (išskyrus eksperimentinius šių dienų išradingų meistrų modelius). 

Lietuviai, kaip ir kitos Europos tautos, gali pasigirti dambreliu grojantys nuo XIV a. Šioje srityje su jais einame koja kojon. O Sibiro tautelių ir indėnų grojimo dambreliais istorija siekia neatmenamus laikus. Grojimo dambreliu tradicija jiems niekada nebuvo nutrūkusi. Iki šių dienų dambrelis ten – vienas iš pagrindinių muzikos instrumentų. 

Lietuvoje iki XX a. pirmosios pusės dambreliais grojo daug kaimo kapelų, jos grieždavo šokių ir dainų melodijas, improvizacijas. Vėliau dambrelis Lietuvoje, kaip ir kitose Europos šalyse, imtas nebenaudoti – greičiausiai dėl armonikos, smuiko ir kitų daugiau decibelų skleidžiančių instrumentų išpopuliarėjimo. Jie užgožė tylų ir subtilų dambrelio garsą. Nuo XX a. aštuntojo dešimtmečio dambreliai vėl pamažu grįžo į Lietuvos folkloro, ir ne tik, muziką. Dabar kapelos groja prie mikrofonų. Šitaip kitų instrumentų fone vėl galime girdėti dambrelį. 2004 metais Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas išleido knygą „Aukštaitijos dainos, sutartinės ir instrumentinė muzika“, kurioje yra keturios Ukmergės krašte užrašytos melodijos, skirtos dambreliui ir kitiems pritariantiems instrumentams (lumzdeliui, lūpinei armonikėlei)… 

O dailininkė Kristina Darulienė Valakėliuose pristatys savo tapybos darbus „Šlamantys žolynai“:

 – Šioje parodoje eksponuojami kūriniai nutapyti per pastaruosius trejus metus, daugiausia vasarą pleneruose. Juose dominuoja įvairūs žolynai, gėlių motyvai, medžiai, vaisiai… Dažnai įsižiūriu į smulkmę, esančią čia pat, po kojomis. Mane domina vėjo, oro vibracijų sukeliamas ritmas augaluose, spalvų dermės. Tai stengiuosi savaip perteikti. 

Taigi Valakėliuose susilies subtili dambrelio muzika ir žolynų šlamesiai.

Komentuok su Facebook

Ar skaitėte?

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.