Padangių pavilioto pasvaliečio svajonėse – „Boeing 747“ šturvalas

Prie mokomojo „Cessna 172“ lėktuvo, baigus pirmą savarankišką skrydį.

Turbūt daugelis berniukų vaikystėje piešia lėktuvus ir kosminius laivus, slapčia vildamiesi tapti lakūnais bei kosmonautais. Bėgant metams romantinės iliuzijos sklaidosi, o iš vaikystės atkeliavusį svajonių žiburį lemta pasiekti tik nedaugeliui. Vienas iš jų – JAV Floridos valstijoje įsikūrusiame prestižiniame Embry-Riddle aeronautikos universitete besimokantis 21 metų pasvalietis Matas Palaima. Su juo bendravome praėjusį šeštadienį, artėjant į pabaigą trumpoms kalėdinėms atostogoms. Pirmadienį Matas iš Vilniaus per Frankfurtą prie Maino išskrido į JAV tęsti mokslų. 

Pokalbio susėdome jaukiuose studento tėvelių Monikos ir Egidijaus Palaimų namuose prie pat Pasvalio įsikūrusioje Ąžuolynės gyvenvietėje. 

„Per Mato gimtadienį, 1998 metų kovo 13-ąją, buvo pilnas mėnulio užtemimas. Be to, dar ir penktadienis“, – šyptelėjo studento tėtis E. Palaima. Astrologai turbūt pasakytų, kad šie pranašiški ženklai ir lėmė būsimą naujagimio profesiją. O studento mama pridūrė, kad visi trys šeimos vyrai – jos sutuoktinis, vyresnysis sūnus Justas ir jaunėlis Matas skraido lėktuvais. „Skirtumas tik tas, kad pirmi du yra mėgėjai, o trečiasis bus profesionalas“, – šypsodamasi tarė M. Palaimienė. 

Kelias į prestižinę aukštąją mokyklą 

Potraukį skraidantiems aparatams Matas paveldėjo iš savo tėčio – vaikystėje buvusio aistringo modeliuotojo. Šiuo pomėgiu šeimos galva užkrėtė ir abu savo sūnus – Justą bei Matą. „Dar ir šiandien rūsyje kabo jų sukonstruoti aviamodeliai“, – sakė M. Palaimienė. Matui mokykloje dar teko lankyti aviamodelizmo būrelį, kuriam vadovavo didelis šios techninės sporto šakos entuziastas, šviesaus atminimo mokytojas Rimantas Indrišionis. 

Mūsų pašnekovas prisipažino, kad domėtis lėktuvais bei pilotavimu skatino ir šiuolaikinės medijos – aviacijos, aeronautikos istorijai skirti filmai, kompiuteriniai žaidimai, knygos. 

Tad prieš daugiau nei dvejus metus, 2017-ųjų vasarą, Pasvalio Petro Vileišio gimnaziją baigusiam Matui nereikėjo ilgai dvejoti, kurią profesiją rinktis. Vaikinas įstojo į Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Antano Gustaičio aviacijos institutą. Jame metus studijavo aeronautikos inžineriją. Tačiau studento galvoje vis kirbėjo mintys apie didesnius siekius. Taip Mato svajonių horizonte atsirado Embry-Riddle aeronautikos universitetas Floridoje – pasaulyje geriausia šio profilio aukštoji mokykla. 

Turbūt skaitytojus domina, koks gi kelias į minėtą prestižinį aeronautikos universitetą? Savaime suprantama, jei svajoji daugelį metų praleisti prie lėktuvo šturvalo, pirmiausia privalai būti puikios sveikatos ir žaibiškos orientacijos. Kaip ir stojant į Europos universitetus, privalu išlaikyti tarptautinį anglų kalbos egzaminą, iš kurių populiariausi yra IELTS ir TOEFL. Pirmasis daugiau orientuotas į Europos universitetus, o antrasis – į JAV aukštąsias mokyklas. Tad Matas rinkosi TOEFL egzaminą, kurį puikiai įveikė Bostone. Šiame mieste gyvena jo dėdė. 

„Skrydis“ su pilno judesio simuliatoriumi JetBlue avialinijų mokymo centre.

Suprasdami anglų kalbos reikšmę renkantis profesiją, Mato tėvai nuo 12-kos metų jį ir vyresnį brolį Justą vasaromis leisdavo į tarptautines anglų kalbos mokyklas Jungtinėje Karalystėje, Maltoje, JAV. „Nuo tokio pat amžiaus abu sūnūs sėdo ir prie traktoriaus vairo bei iki šiol padeda“, – pridūrė šeimos galva. 

Embry-Riddle aeronautikos universitetas pripažįsta lietuvišką brandos atestatą, kurio rezultatai konvertuojami pagal amerikietišką vertinimo sistemą. Tačiau vien egzaminų rezultatai neturi lemiamos įtakos – žiūrimas visas kandidato į studentus mokymosi kelias. 

Matas mokslus JAV pradėjo 2018-ųjų rugsėjį, baigęs VGTU pirmą kursą. Šioje aukštojoje mokykloje gauti pažymiai buvo įskaityti. Tad pasvalietis Embry-Riddle aeronautikos universitete jau baigė tris semestrus ir dabar yra trečiakursis. 

JAV aukštosiose mokyklose mokslas yra mokamas, o stojantiems į specializuotus universitetus, tokį, koks yra Embry-Riddle, pinigines tenka dar plačiau atverti. Tad už galimybę studijuoti prestižiniame universitete Matas dėkingas savo tėveliams. 

Studentams suteikta didelė pasirinkimo laisvė 

Matas minėjo, kad Embry-Riddle aeronautikos universitete studijuoja per 2 tūkst. 300 būsimų pilotų iš įvairių pasaulio šalių. Tačiau kol kas nesutiko nė vieno lietuvio. Iš Europos šalių yra nemažai anglų, italų, prancūzų, vokiečių, norvegų. Be aviacijos programų, ši aukštoji mokykla taip pat siūlo inžinerijos, verslo, menų studijas. 

Pirmus mokslo metus studentai privalo gyventi bendrabučiuose – kad greičiau ir geriau aklimatizuotųsi ir priprastų prie universiteto tvarkos. Dabar tokia tvarka galioja ir antrakursiams. „Manęs tai nebeliečia, nes jau perkopiau 21 metų ribą ir turiu teisę gyventi už universiteto teritorijos“, – paaiškino pašnekovas. Matas nuomojasi butą kartu su JAV ir Izraelio pilietybes turinčiu vyresniu kolega, kuris jau baigia skraidymo instruktoriaus kursus. 

Su pirmuoju instruktoriumi Hyung Jun Park.

Embry-Riddle aeronautikos universitete veikia kreditų sistema. Įdomu tai, kad studentai patys susidaro paskaitų ir kitų užsiėmimų tvarkaraštį. Tad vieną dieną paskaitos gali prasidėti aštuntą ryto, o kitą dieną, tarkim, antrą valandą po pietų. Per savaitę paprastai būna 4–5 paskaitos. Taip pat paskaitų galima pasiimti ir vasarą. 

Oficialiai bakalauro studijos universitete tęsiasi ketverius metus. Tačiau surinkus reikiamą kreditų skaičių mokslus galima baigti per trejus metus ar dar greičiau. Matas diplomą tikisi gauti 2021 m. rudenį. 

„Kitą semestrą paskaitos prasidės aštuntą valandą. Pirmadieniais, trečiadieniais ir penktadieniais jos truks po 50 minučių, o antradieniais ir ketvirtadieniais – po 75 minutes. Po paskaitų vakare numatytas vadinamasis „skraidymo blokas“ – pirmiausia treniruotės lėktuvo simuliatoriuje, o po to skrydis mokomuoju orlaiviu „Cessna“. Jo trukmė priklauso nuo užduočių sudėtingumo, tad mokomasis skrydis gali tęstis nuo 1,5 iki 3,5 valandos. Po skrydžio su instruktoriumi vyksta aptarimas ir žymimi rezultatai“, – toliau pasakojo Matas. 

Pašnekovas neatsimena, kada pirmą kartą skrido lėktuvu kaip keleivis. Tačiau 2019 m. sausio 11- ąją įsidėmėjo. Tą dieną pasvalietis kartu su instruktoriumi pirmą kartą sėdo prie vienmotorio amerikiečių orlaivio „Cessna 172“ šturvalo. „Keli pirmieji skrydžiai skiriami apsiprasti su aplinka, o paskui jau tobulinami įvairūs manevrai. Labai smagu buvo“, – šypsodamasis prisimena studentas. 

Anot pašnekovo, nesulyginami pojūčiai skrendant mažu 3–4 vietų lėktuvu ir didžiuliu keleiviniu orlaiviu. 

Iš viso 21 metų studentas ore jau yra praleidęs 340 valandų. Didelį 250 val. bagažą Matas sukaupė per praėjusias vasaros atostogas Lietuvoje. Tiek valandų jis kartu su instruktoriumi Arūnu Rupkumi skraidė ultralengvuoju lėktuvu „BRM Aero Bristell“. Jie į padangę kilo iš Joniškio ir Pakruojo rajonų sandūroje esančio Barysių aerodromo. 

Vasarą Lietuvoje Matas Palaima skraidė kartu su instruktoriumi Arūnu Rupkumi.

Be tiesiogiai su aviacija susijusių dalykų, M. Palaima dar studijuoja ir kitus mokslus. Būsimiems lakūnams privaloma psichologija. Matas pasirinko įvadinį psichologijos kursą, o iš humanitarinių mokslų – antikinę graikų ir romėnų filosofiją ir dar papildomai – pasaulio istoriją. 

Baigęs Embry-Riddle aeronautikos universitetą pasvalietis įgis komercinių skrydžių piloto licenciją, suteikiančią teisę pilotuoti nedidelės keliamosios galios daugiamotorius krovininius lėktuvus. 

Aviacijoje, skirtingai nei antžeminiame transporte, galioja visai kitos taisyklės. Mums nereikia atskirų pažymėjimų norint vairuoti skirtingų markių lengvuosius automobilius, tarkim, „Škodą“ ir „Volvo“. Pavyzdžiui, yra daug populiaraus lainerio „Boeing 737“ versijų ir kiekvienai jų reikia atskiros piloto licencijos. 

Profesionaliu pilotu ketinantis tapti 21 metų pasvalietis atviravo, kad svarbiausias jo tikslas yra populiariojo, tolimų nuotolių keturių motorų reaktyvinio „Boeing 747“ lėktuvo (keleivinio arba krovininio) piloto licencija. Sėsti prie šio lainerio šturvalo turbūt yra daugelio pilotų svajonė. Šiam siekiui tvirtą pagrindą suteiks būtent Embry-Riddle aeronautikos universiteto diplomas.

Mato, kaip kyla raketos 

Skirtingai nei Europoje, Amerikos aukštųjų mokyklų fakultetai dažniausiai būna sutelkti vienoje vietoje. Universitetas, kuriame studijuoja Matas, įsikūręs kurortiniame Daytona Beach mieste. Per 60 tūkst. gyventojų turintis miestas garsėja ne tik prestižine aukštąja mokykla, bet ir JAV labai populiarių NASCAR automobilių lenktynių trasa. „Tačiau man labiau patinka „Rolex 24 at Daytona“ renginys – 24 valandų ištvermės lenktynės sportiniais automobiliais, kurios kasmet rengiamos Daytonos tarptautiniame greitkelyje“, – sakė Matas. Prasidėjus pavasariui Daytona Beach tampa baikerių meka – čia rengiami kasmečiai jų suvažiavimai, žymintys sezono pradžią. 

Maždaug už pusšimčio kilometrų nuo miesto, Kanaveralo kyšulyje įsikūręs JAV prezidento Džono Kenedžio vardu pavadintas kosminių skrydžių centras. Iš jame esančio kosmodromo NASA (JAV nacionalinė aeronautikos ir kosminės erdvės tyrimo valdyba) vykdo visus pilotuojamus ir kitus skrydžius į kosmosą. „Ne kartą esu matęs iš kosmodromo kylančias raketas“, – sakė mūsų pašnekovas. 

Laisvalaikiu pasvalietis aplanko giminaičius – Ilinojaus valstijos Rokfordo mieste jo laukiančią mamos pusseserę ir jau minėtą Bostone gyvenantį dėdę. Kartu su draugais Matas grožėjosi kerinčiais Kolorado valstijos Uolėtųjų kalnų nacionalinio parko vaizdais ir, žinoma, dažnai lankosi Daytona Beach paplūdimyje. Dabar ne pats tinkamiausias metas pliuškentis Atlanto vandenyse, nes rytais būna tik apie penkis laipsnius šilumos. Tačiau dieną sausio mėnesį termometro stulpelis dažnai perkopia 20 laipsnių ribą.

 Su Matu taip pat kalbėjomės apie šiuolaikinės aviacijos problemas ir perspektyvas. Pavyzdžiui, dideli lūkesčiai dėl dviejų denių „Airbus 380“, galinčio skraidinti per 800 keleivių, žlugo dėl besikeičiančių aviacijos taisyklių. Dabar jos suteikia nemažų privilegijų ekonomiškiems dvimotoriams keleiviniams lėktuvams. Anksčiau per vandenynus galėdavo skristi tik keturių variklių keleiviniai lėktuvai. Dabar mažesniais, tačiau kur kas ekonomiškesniais dvimotoriais keleiviniais lėktuvais galima skristi tolimais maršrutais, naudojant mažiau kuro ir kitų skrydžio sąnaudų. Be to, minėtą „Airbus 380“ ne visi oro uostai gali priimti. Infrastruktūros pertvarkymas dėl tokių gigantų brangiai kainuoja ir nėra ekonomiškai pagrįstas. 

Kartu su giminaičiais viešėdamas Niujorke Matas apžiūrėjo eksponuojamą, „British Airways“ kompanijai priklausiusį, legendinį viršgarsinį keleivinį „Concordą“, kurio skrydis iš Londono į Niujorką trukdavo tik apie pusketvirtos valandos. 

Komentuok su Facebook

Ar skaitėte?

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.