Vietoj jubiliejinių kolonų iškils Bernardo Brazdžionio paminklas

Svalios ir Lėvens krantinė remontuojama kapitališkai. Aidos GARASTAITĖS nuotraukos.

Kai kas sako, kad mūsų miesto jubiliejui pastatytas paminklas nelabai išvaizdus. Bet aš manau, jog gerai, kad statėme tik simbolinį paminklą, o lėšas skyrėme miestui tvarkyti“, – per Pasvalio 500 metų jubiliejaus iškilmes kalbėjo Seimo narys Antanas Matulas. Tada, 1997 m. rugsėjo 20 d., prie Pasvalio naujojo simbolio – penkių auksaspalvių kolonų – sveikinimo žodį taip pat tarė Prezidentas Algirdas Brazauskas, iškilmėse dalyvavo Seimo pirmininkas prof. Vytautas Landsbergis, Švietimo ministras Zigmas Zinkevičius ir daug kitų garbių šalies bei užsienio svečių. Panevėžio vyskupui Juozui Preikšui pašventinus paminklą, į dangų pakilo penki šimtai įvairiaspalvių balionų ir… prapliupo lietus. 

Nuo šio įvykio prabėgo daugiau nei du dešimtmečiai. Ne vienas mistinių pranašysčių mėgėjas greičiausiai pasakytų, kad paminėti ženklai – parlamentaro kalba ir lietus – pranašavo neilgą Pasvalio jubiliejaus simbolio egzistavimą. Šių metų rudenį rekonstruojamoje Svalios ir Lėvens santakoje penkių kolonų nebeliko – jos guli miesto seniūnijos garaže. 

Pirmieji rekonstruojamos paminklo vietos akcentai – trys ąžuoliukai. Aidos GARASTAITĖS nuotraukos.

Teisus buvo Seimo narys A. Matulas, pasakęs, kad jubiliejinis paminklas nelabai išvaizdus. Kiek teko girdėti, vieni penkias kolonas vadino Pasvalio kaminais, o daugeliui aštrialiežuvių jos asocijavosi su vyriškais lyties organais… 

Ši vieta netapo miestelėnų ir svečių traukos centru, o penki metaliniai stulpai labiau kėlė nusistebėjimą nei žavesį. Perfrazavus Maironio eilėraščio „Trakų pilis“ žodžius, svarbiausias Pasvalio 500 metų jubiliejinis akcentas „kas dieną nyko apleistas ir vienas“. Naujos gyvybės šiai vietai neįkvėpė ir Pasvalio „Rotary“ klubo keistas sumanymas. Ant jau aptrupėjusio aikštelės grindinio „išdygo“ jubiliejinio paminklo prielipas – metalinis „meilės spynelių medis“. 

Miesto širdies atgimimo viltis nušvito šiemet, kuomet Pasvalio krašto garbės pilietis dr. Pranas Kiznis nusprendė finansuoti poeto Bernado Brazdžionio (1907–2002) paminklo statybą. Kultūrinių-istorinių projektų mecenatas kartu su fotomenininku Rimantu Dichavičiumi, žurnalistu, kolekcininku Viliumi Kavaliausku, Savivaldybės bei rajono kultūros įstaigų vadovais vasarą paminklui ieškojo tinkamiausios vietos. Po neilgų diskusijų nuspręsta, kad geriausia vieta žymiam kraštiečiui įamžinti yra būtent aikštelė prie Svalios ir Lėvens santakos. Juolab kad šią vietą jau seniai reikėjo sutvarkyti. 

Paminklinės vietos tvarkymo darbus pradėjo UAB „Pasvalio melioracija“ ir Panevėžyje registruota UAB „Gebuva“. Jie finansuojami iš Savivaldybės biudžeto. Kažkiek pinigų teko ir iš Nepriklausomybės gatvės kapitaliniam remontui skirtų lėšų, kurios gautos iš Kelių priežiūros ir plėtros programos fondo. 

Nors darbų dar į valias, tačiau rudenį jau pasirodė pirmieji rekonstruojamos aikštelės simboliai. Pasodinti trys ąžuoliukai, kuriuos dr. P. Kiznis atvežė iš Trakų. 

O kaipgi Bernardo Brazdžionio paminklas? Šioje vietoje labiausiai tinka posakis „Kas pinigus moka, tas ir muziką užsako“. Savivaldybės atstovai patikino, kad paminklo iniciatorius nenori, jog projekto svarstymas persikeltų į žiniasklaidos puslapius. Ant pusės metro postamento iškilsiančią 2 m 15 cm aukščio bronzinę skulptūrą kuria ukrainiečiai Borisas Krylovas ir Olesius Sydorukas. Tie patys skulptoriai yra paminklo Lenkijos karaliui ir Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Žygimantui Augustui autoriai. 

Iš kelių pateiktų eskizų, paminklo mecenatui dr. P. Kizniui priimtiniausias atrodė tas, kuriame B. Brazdžionis vaizduojamas iškėlęs abi rankas, tarytum su patosu sakydamas eilėraštį „Šaukiu aš tautą“. Šios eilės ypač dažnai skambėjo per Atgimimą. 

Svalios ir Lėvens krantinė turėtų būti sutvarkyta maždaug per pusmetį. B. Brazdžionio paminklo atidengimas planuojamas kitų metų gegužės pabaigoje–birželio pradžioje. 

Jubiliejinės penkios kolonos ir „meilės spynelių medis“ neturėtų pernelyg ilgai rūdyti miesto seniūnijos garaže. Telefonu kalbintas Savivaldybės meras Gintautas Gegužinskas sakė, kad minėti simboliai savo naujas vietas greičiausiai ras Smegduobių ar Svalios parkuose. „Tačiau galutinio sprendimo dar nėra“, – kalbėjo Savivaldybės vadovas. 

Komentuok su Facebook

Ar skaitėte?

1 Comment

  1. Paminklas Brazdzioniui yra puiku..Bet kad miestelis nebeturi savo ikurimui skirto zymens-vel kazkaip nelabai gerai….

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.