Vaikai eis namo, o ne į valdišką įstaigą

People photo created by freepik – www.freepik.com

Ramioje Pasvalio miesto gatvėje prie dviejų aukšto mūrinio namo takus nuo sniego valo du 13–14 metų paaugliai. Sode matyti žiemos miegu snaudžiančios, rūpestingai aprištos, nuo kiškių atakų apsaugotos jaunos obelaitės, kriaušės, vyšnios ir kiti vaiskrūmiai. Atokiau stovi pora šiltnamių, juose žemė iš rudens patręšta ir supurenta. O šalia šiltnamių stūksanti jauki pavėsinė ir batutas atgims tik pavasarį. 

Įėjus į kiemą mus pasitinka nepiktai amsintis kiemsargiukas. Toks jau šunelio kasdienis darbas – pranešti šeimininkams apie atvykusius svečius. Pravėrus namo duris, pakvimpa pyragais. Mergaitė maloniai pakviečia prie stalo ir pasiūlo puodelį gardžios arbatos. Tvarka ir švara liudija čia gyvenančius rūpestingus ir tvarkingus šeimininkus… 

Turbūt tokiais sakiniais galime apibūdinti niekuo neišsiskiriančios tvarkingos šeimos buitį. Tačiau yra vienas esminis skirtumas – minėtame name gyvena ir tvarkosi tėvų globos netekę aštuoni įvairaus amžiaus vaikai. Vaikus pasikeisdami prižiūri keli socialiniai darbuotojai ir jų padėjėjai. 

Tai – bendruomeninių vaikų globos namų pavyzdys, kurį kitos savivaldybės jau sėkmingai įgyvendina. 

Pirks du namus 

Šalyje vykstant institucinės vaikų globos įstaigų pertvarkai, nuo 2020 m. sausio 1 d. savivaldybėms priklausančiuose vaikų globos namuose nebebus galima apgyvendinti laikinai globos netekusių vaikų. 

Pasidomėjome, kaip šiai vaikų globos pertvarkai ruošiasi mūsų rajono savivaldybė. Apie tai kalbėjomės su Socialinės paramos ir sveikatos skyriaus vyriausiąja specialiste Danguole Brazdžioniene. Anot D. Brazdžionienės, gruodžio pradžioje savivaldybei priklausančiuose Grūžių vaikų globos namuose gyveno 12 auklėtinių. Rajone yra 42 globėjų šeimos, kuriose prieglobstį rado 51 vaikas. Taip pat yra trys budintys globotojai, pasiruošę esant reikalui priimti vaikus. Vienintelėje Nijolės Navickienės šeimynoje Raubonių kaime auga dešimt vaikų. 

D. Brazdžionienė minėjo, kad rajono savivaldybė apsisprendė bendruomeninius vaikų globos namus kurti ne daugiabučių namų butuose, o atskiruose namuose. Dviem bendruomeniniams vaikų globos namams Pasvalio mieste steigti yra numatyta lėšų iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų. Juose gyvens po 8 tėvų globos netekusius vaikus, kuriuos prižiūrės socialiniai darbuotojai ir jų padėjėjai. Vienas iš nupirktų namų bus pritaikytas negalią turintiems asmenims. 

D. Brazdžionienė paaiškino, kad Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų galbūt ir pakaks namams įsigyti, tačiau prie namo esančią žemę ir priklausinius įsipareigojo nupirkti savivaldybė. 

Kol mūsų rajono savivaldybė dar tik rengiasi steigti bendruomeninius vaikų globos namus, pasidomėjome, kaip juose gyvenimas vyksta pas artimiausius mūsų kaimynus panevėžiečius. 

Teigiami pokyčiai – akivaizdūs 

Panevėžio miesto savivaldybės socialinių paslaugų centro vaikų globos ir rūpybos skyriaus vadovė Toma Vaiginienė papasakojo, kad Aukštaitijos sostinėje veikia trys bendruomeniniai vaikų globos namai ir rengiamasi steigti dar vienus, nes butas jau nupirktas. Skirtingai nei Pasvalio rajono savivaldybė, Panevėžio vadovai skirtinguose miesto mikrorajonų daugiabučiuose namuose nupirko 4–5 kambarių butus. Pirmas butas, kuriame apsigyveno 6 vaikai, buvo įsigytas prieš dvejus metus. Bendruomeniniuose globos namuose taip pat gyvena po šešis vaikus nuo 5 iki 18 metų amžiaus. Viename kambaryje gyvena po du vaikus. Dieną su jais būna socialinė darbuotoja ir padėjėja. „Vienareikšmiškai galiu patvirtinti, kad naujasis modelis – bendruomeniniai vaikų globos namai – su kaupu pranoko lūkesčius“, – tvirtino T. Vaiginienė. Pašnekovę džiugina teigiami vaikų psichologiniai, emociniai pokyčiai. Bendruomeninių vaikų globos namų aplinka panaši į šeimos modelį. Čia nebėra instituciniuose globos namuose buvusio itin griežto ritmo. Vaikai susidaro asmeninę dienotvarkę, jie į savo kambarį ar bendro naudojimo svetainę pasikviečia draugų iš mokyklos, būrelių. Socialinių įgūdžių ir bendruomeniškumo vaikai mokosi kartu su socialine darbuotoja kiekvieną dieną aptardami bendrus reikalus, pradedant maisto pirkimu, valgio gaminimu, baigiant šiukšlių išnešimu į konteinerius. 

Tapo bendruomenės nariais 

T. Vaiginienė pasakojo, kad visiškai be reikalo baimintasi neigiamos daugiabučio namo kaimynų reakcijos. Anot Vaikų globos ir rūpybos skyriaus vadovės, panevėžiečiai maloniai nustebino supratingumu ir tolerantiškumu. „Bendruomeninių vaikų globos namų auklėtiniai kartu su kaimynais šventė Naujuosius metus, šiemet kartu linksminosi per Heloviną. Drąsiai galiu teigti, kad tapome daugiabučių namo bendrijos tikrais, ne valdiškais, nariais“, – sakė T. Vaiginienė. 

Teigiamus poslinkius pastebėjo ir mokyklų, kuriose mokosi bendruomeninių vaikų globos namų auklėtiniai, pedagogai. Vaikai tapo emociškai stabilesni, labiau savimi pasitikintys ir pagerėjo mokymosi rezultatai. Baigdama pokalbį T. Vaiginienė sakė, kad esminį psichologinį lūžį atspindi vaikų pasakymas savo draugams, mokytojams, pažįstamiesiems: „Einu namo.“

Komentuok su Facebook

Ar skaitėte?

1 Comment

  1. Labai gerai, kad pertvarko tuos namus, todėl, kad turėdami „savus“ jie išmoks ir maistą skirti ir gaminti, ir tvarkytis.. Ne vieną žmogų žinau, kuris nesuprato kaip valomi namai, kam reikalingi skirtingi valikliai, kad stiklo keramikos valiklis yra specialus kaitlentėms, kas tos kaitlentės iš vis ir daug kitko. Visapusiškas ugdymas gaunasi vaikų, kaip normaliuose namuose su mama.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.