Ekologiniai standartai skverbiasi ir į transporto verslą

Ekologiniams reikalavimams nuolat griežtėjant prognozuojama, kad didžioji dalis automobilių ateityje bus varomi elektra. Tačiau ši technologija geriausiai pritaikyta įprastiems automobiliams, o ne krovininiam sunkiajam transportui, todėl artimiausiu metu rinkoje turėtų daugėti vilkikų, varomų gamtinėmis dujomis. Dar viena naujovė – Aplinkos ministerija atsisakiusiems aplinką teršiančių automobilių nuo 2019–2020 m. planuoja skirti kompensacijas. 

Lietuvos vežėjai intensyviai domisi gamtinėmis dujomis varomais vilkikais. Naujosios kartos vilkikus jau pradėjo testuoti didžiosios bendrovės „Girteka“ ir „Vlantana“, o netrukus naująjį transportą testuoti imsis dar 10 transporto įmonių. Jau netrukus pasiūlymų gabenti krovinius vilkikais dujiniais varikliais atsiras ir didžiausiose bei populiariausiose transporto biržose, įskaitant ir Cargo.lt.

Atsipirks greičiau nei per kelerius metus

SGD varomų vilkikų kaina, palyginus su įprastų dyzeliniais varikliais varomų vilkikų, didesnė apie 10–15 proc. Tačiau investicijos, skaičiuojama, atsiperka per 2–3 pirmuosius vilkiko eksploatacijos metus. Be to, pilno suspaustų gamtinių dujų kuro bako užtenka apie 500 km kelionei. Naudojant suskystintų, o ne suspaustų gamtinių dujų technologiją, pilnu kuro baku būtų galima nuvažiuoti 3 kartus didesnį atstumą – net 1500 km, todėl suskystintų dujų alternatyva taptų dar patrauklesnė tolimuosius pervežimus vykdančioms įmonėms. 

Kaimynai latviai ir estai Lietuvos vežėjus aplenkė: suspaustomis dujomis varomi vilkikai kaimyninėse valstybėse eksploatuojami jau nuo 2018-ųjų. Manoma, kad didžiosios Lietuvos transporto įmonės iki 2019 m. pabaigos turėtų įsigyti bent kelias dešimtis naujosios kartos vilkikų. Finansiškai pajėgios įmonės galėtų įsigyti ir daugiau dujomis varomų vilkikų, bet spartesnį transporto parko atnaujinimą itin riboja lėta infrastruktūros plėtra. Visgi pastebima ir teigiamų pokyčių: netoli Kalvarijos miestelio kelyje „Via Baltica“ statoma SGD pildymo stotis, pritaikyta ir krovininiams gamtinėmis dujomis varomiems automobiliams. Stotis turėjo būti pastatyta jau 2018 m. pabaigoje, tačiau jos statybos įstrigo dėl biurokratinių kliūčių. 

Kompensacijų gali tikėtis ir taršių lengvųjų automobilių savininkai

Kaip skelbia „Lietuvos žinios“, Aplinkos ministerijos artimiausiuose planuose – skirti 30 mln. Eur vairuotojams, atsisakiusiems aplinką teršiančių automobilių. Kompensacijų gali tikėtis tam tikrą numatytą laiką šalyje eksploatavę taršius ir eksploatacijai netinkamus lengvuosius automobilius asmenys. 

Gautas išmokas LR gyventojai galės skirti viešojo transporto paslaugoms apmokėti arba įsigydami aplinką tausojančius lengvuosius automobilius. Kol kas tiksliai nenumatyta, kokių kompensacijų galėtų tikėtis lengvųjų taršių automobilių savininkai, tačiau maksimalios išmokos galėtų būti ne didesnės nei keli šimtai eurų. 

Taip pat dar šiemet turėtų pradėti veikti ir nauja sistema, kurioje patys vairuotojai ir kiti eismo dalyviai galės pateikti pranešimus apie kelyje pastebėtą aplinką teršiantį ir reikalavimų neatitinkantį transportą. Statistikos duomenimis, Lietuvos keliais riedančių automobilių vidutinis amžius – apie 15 m. Eurostato (2017 m.) duomenimis, Lietuvos sunkvežimių parkas yra vienas naujausių ES: pagal šį kriterijų tarp 28 valstybių esame 9-oje vietoje. Tad akivaizdu, kad šalies prioritetas – lengvųjų automobilių parko atnaujinimas.

Komentuok su Facebook

Ar skaitėte?

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.