Pasvalietės kelionė į molekulinės biologijos pasaulį

Nors Karolina Kuodytė rinkosi tarp medicinos ir net žurnalistikos, tačiau gyvenimas pasvalietę nuvedė į molekulinę biologiją.

Karolinos Kuodytės, prieš šešerius metus baigusios Petro Vileišio gimnaziją, buvo pilna visur: grojo grupėje „Nenuoramos“, buvo laikraščio „Mokyklos žinios“ redaktorė, festivalio „Nauji veidai“ dalyvė, aktyvi choristė. Kaip pati sako, ji visuomet buvo ta, kuri viskuo domėjosi, kuriai viskas buvo įdomu. Nors dešimtoje klasėje rinkosi tarp medicinos ir net žurnalistikos, tačiau gyvenimas Karoliną pastūmėjo į molekulinės biologijos pasaulį. Susidomėjimas šiuo mokslu pasvalietę atvedė į Vokietiją, Heidelbergą, Europos molekulinės biologijos laboratoriją. Ten Karolina šių metų gegužę pradėjo doktorantūros studijas.

Sužavėjo molekulinė biologija

„Mano šeima žinojo, kad noriu būti medikė. Tačiau viskas baigėsi tuo, kad įstojau į molekulinę biologiją Vilniaus universitete (VU). Tai buvo atsitiktinis pasirinkimas. Net nežinojau, kas čia per mokslai. Žinojau tik tiek, kad tai gera, perspektyvi specialybė, tačiau vis tiek labai norėjau į mediciną. Svarsčiau netgi perstoti į ją, jeigu nepatiks molekulinė biologija. Pirmieji studijų metai buvo labai sunkūs. Nepaisant to, studijos man patiko, tad nusprendžiau jas tęsti“, – pasakoja Karolina. Antraisiais metais pradėti dėstyti labiau į molekulinę biologiją orientuoti dalykai – genetika, ląstelės biologija – leido pajusti tikrąjį molekulinės biologijos skonį ir taip „užkabino“ pašnekovę, kad studijuoti medicinos nebenorėjo.

Baigusi antrą kursą Karolina ėmė dirbti Nacionaliniame vėžio institute, garsaus profesoriaus Kęstučio Sužiedėlio laboratorijoje. Vėliau pasvalietė pateko pas tuomet dar doktorantą Vaidotą Stankevičių ir pradėjo dirbti su 3D ląstelių kultūromis: augino jas skirtingose modelinėse sistemose ir stebėjo, kaip skiriasi atsakas į jonizuojančią spinduliuotę. Savo bakalauro baigiamajam darbui mergina augino skirtingas ląstelių linijas skirtingose modelinėse sistemose, lygino, kaip keičiasi ir kuo 3D sistemos geresnės už 2D, kurios daugiausia naudojamos. Jau ketvirtame kurse Karolina apsisprendė studijuoti magistrantūroje ir net pradėjo svarstyti apie būsimo darbo temą.

Pasvalietę domino tik molekulinė biologija, nes niekur kitur savęs neįsivaizdavo. „Deja, įstojau į genetiką. Antruoju bandymu pavyko įstoti į molekulinę biologiją, tačiau gavau valstybės nefinansuojamą vietą. Galiausiai viskas baigėsi tuo, kad man paskambino studijų prodekanė ir pasiūlė valstybės finansuojamą vietą, nes kažkas jos atsisakė. Nedvejodama sutikau. Vėliau viskas ėjo kaip per sviestą“, – džiaugiasi pašnekovė.

Įdirbį vainikavo išskirtinis VU diplomas

Magistrantūros studijas Karolina pradėjo moderniame ir šiuolaikiškame VU Gyvybės mokslų centre Saulėtekyje. Studijas jaunoji mokslininkė baigė Magna cum laude diplomu. Jis suteikiamas už brandžią ir originalią mokslinę veiklą. Tokį diplomą gauna vos keli procentai visų VU absolventų. Jie kasmet pakviečiami į studijų metų baigimo iškilmes, kur VU rektorius įteikia padėką.

Įdirbį vainikavo išskirtinis VU diplomas Magistrantūros studijas Karolina pradėjo moderniame ir šiuolaikiškame VU Gyvybės mokslų centre Saulėtekyje. Studijas jaunoji mokslininkė baigė Magna cum laude diplomu. Jis suteikiamas už brandžią ir originalią mokslinę veiklą. Tokį diplomą gauna vos keli procentai visų VU absolventų. Jie kasmet pakviečiami į studijų metų baigimo iškilmes, kur VU rektorius įteikia padėką.

Po magistro diplomų teikimo ceremonijos Vilniaus universitete (Karolina stovi pirmoje eilėje antra iš dešinės).

Vasarą po pirmojo magistrantūros kurso ji išvažiavo ERASMUS praktikai į Heidelbergą pas profesorę Vytautę Starkuvienę. Nors Karolina planavo grįžti anksčiau, tačiau profesorė V. Starkuvienė pasiūlė pasilikti dar porai mėnesių. Heidelberge yra pagrindinė Europos molekulinės biologijos laboratorijos būstinė. Tai pirmaujantis gyvybės mokslų tyrimų laboratorinis centras pasaulyje, kurį sudaro penki padaliniai Jungtinėje Karalystėje, Vokietijoje, Ispanijoje, Prancūzijoje ir Italijoje. Šiemet Lietuva tapo šios prestižinės organizacijos nare.

Viliojantis doktorantūros studijų pasiūlymas

Karolina jau buvo apsisprendusi studijuoti doktorantūroje, tačiau norėjo išvykti, kad įgytų kitokios patirties. Draugė užsiminė apie galimybę studijuoti Europos molekulinės biologijos laboratorijoje ir patarė pabandyti.

Karolina pasakoja, kad jai teko pereiti ilgą ir iššūkių kupiną atranką, o į interviu pakviečiama tik mažiau nei 10 proc. aplikantų. „Interviu savaitė prasideda pokalbiu su penkiais grupių vadovais, dirbančiais skirtingose srityse. Pirmosios dienos pabaigoje kandidatai sužino, ar dalyvaus tolesniuose interviu. Vėliau kalbamasi su grupių vadovais, kurie siūlo doktorantūros pozicijas savo grupėse. Iš viso bendravau su dvylika skirtingų sričių mokslininkų. Kitomis dienomis vyksta susitikimai su grupių nariais, kitais mokslininkais, taip pat antri interviu su patikusiais grupių vadovais. Savaitės pabaigoje išsiunčiami kvietimai į doktorantūrą. Įdomu tai, kad kandidatai patys turi reitinguoti labiausiai patikusius vadovus, tą patį daro ir pastarieji. Labiausiai sutampantys kandidatai pakviečiami studijuoti“, – patirtimi dalijasi pašnekovė.

Jos teigimu, Europos molekulinės biologijos laboratorija yra puiki vieta mokslinės karjeros pradžiai: pradedant geru atlyginimu, sveikatos draudimu, socialinėmis garantijomis, puikia ir pigia valgykla, baigiant puikiomis sąlygomis pačioje laboratorijoje.

„Man labiausiai patinka tai, kad čia skatinamas bendradarbiavimas. Jeigu nori taikyti metodą, kurio tavo grupėje niekas netaiko, tačiau kuris gali būti labai svarbus pagrįsti hipotezei, dažniausiai ieškai kolegų, kurie tą metodą taikytų ir galėtų pagelbėti. Europos molekulinės biologijos laboratorijoje vyksta daugybė konferencijų, įvairių mokymų, kasdien bent po kelis seminarus, kuriuose mokslininkai iš viso pasaulio pristato savo darbus. Taip mezgamos pažintys, skleidžiamos žinios apie vykdomus tyrimus“, – sako jaunoji mokslininkė.

Ateityje norėtų turėti savo mokslinę grupę

Karolinos doktorantūros studijos truks trejus su puse metų. Jaunoji mokslininkė savo daktaro disertacijoje nagrinėja, kaip Goldžio komplekso baltymai reguliuoja atsaką į DNR pažaidas.

Karolina dirba daugiakultūrėje grupėje: ją sudaro tyrėjai iš Maltos, Čilės, Indijos, Lenkijos, Baltarusijos. Pasvalietės disertacijai vadovauja vokietis.

„Visada einu iki galo. Taigi mano ilgalaikis tikslas – turėti savo mokslinę grupę. Jeigu grįžčiau į Lietuvą, tai tik į VU Gyvybės mokslų centrą. Man atrodo, jis labai apgalvotas. Čia labai geros sąlygos, net Europos molekulinės biologijos laboratorijoje tokių neturime“, – palygina Karolina.

Grįžusi į Lietuvą ji aplanko ne tik Vilnių, bet ir gimtąjį Pasvalį, kur gyvena tėvai: bene garsiausias Pasvalio laikrodininkas Stasys Kuodis ir Petro Vileišio gimnazijos bibliotekininkė Marina Kuodienė. Karolinai visuomet gera čia sugrįžti, tačiau savęs gimtinėje jau neįsivaizduojanti.

„Pasvalys man per mažas, bet čia vis tiek labai gera. Pasvaliečiai labai mieli, tad tikiuosi, kad mūsų miestas atsigaus, nes jis gana ištuštėjęs. Dėl to liūdna, nes dabar jis itin gražus. Visuomet smagu aplankyti Pasvalį. Smagiausia, žinoma, pas tėvus. Labai pamilau augalus, tad sugrįžusi namo apžiūrėjau kiekvieną mamos augaliuką“, – pokalbį baigia jaunoji mokslininkė, kuri jau darbuojasi Heidelberge. Kitą kartą ji į Pasvalį atvažiuos tik per didžiąsias žiemos šventes.

 

Komentuok su Facebook

Ar skaitėte?

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *