Vilniuje, LR Seimo rūmų Prezidento salėje, praėjusią savaitę Pasvalio krašto verslininkų asociacijos „Verslo žiedas“ vadovas Antanas Kairys, mūsų rajono Savivaldybės meras Gintautas Gegužinskas, administracijos direktoriaus pavaduotojas Paulius Petkevičius ir Seimo narys Antanas Matulas susitiko su Susisiekimo ministru Roku Masiuliu, Kelių transporto departamento, Lietuvos automobilių kelių direkcijos atstovais. Kalbėtasi apie pasvaliečių planų prie „Via Baltica“ kelio, šalia Pasvalio miesto, įkurti šiuolaikišką automobilių stovėjimo aikštelę ir Verslo slėnį įgyvendinimo perspektyvas.
Tenka įtikinėti iš naujo
„Kartu su Pasvalio krašto verslininkais tokį sumanymą brandinome ne vienerius metus. „Via Baltica“ keliu pro Pasvalį kasdien važiuoja didžiulis turistų, krovininių automobilių ir kitų keliautojų mašinų srautas. Ėmėm galvoti, ką daryti, kad jie dažniau sustotų prie mūsų miesto, užsuktų į jį, naudotųsi mūsų verslininkų paslaugomis, pirktų jų bei ūkininkų gaminamą produkciją. Be to, prie „Via Baltica“ magistralės, važiuojant ja per visą Lietuvą, apskritai labai trūksta patogių automobilių stovėjimo aikštelių, kur pakeleiviai galėtų sustoti pailsėti. Vakarų Europos šalyse yra visai kitaip – ten tokios aikštelės įrengtos maždaug kas pusšimtį kilometrų, o šalia jų sudarytos puikios sąlygos to krašto verslininkams, amatininkams, žemdirbiams prekiauti savo gaminiais, kartu – reprezentuoti savo kraštą. Tad kodėl panašios infrastruktūros nesukūrus ir pas mus? Rajono Savivaldybė iki šiol nemažai nuveikė, kad toks sumanymas būtų įgyvendintas. Šalia „Via Baltica“ magistralės, netoli žiedinės sankryžos, kur susieina keliai į Rygą, Vilnių, Pasvalį ir Vabalninką, jau senokai nupirktas keturių hektarų žemės sklypas ir jame suprojektuoti du atskiri sklypai: būsimai automobilių aikštelei ir Verslo slėniui. Jų įkūrimo projektus ne kartą derinome su ankstesnės kadencijos Vyriausybe, Susisiekimo ir Ūkio ministerijomis. Atlikti ir ekonominio pagrindimo skaičiavimai. Sulaukėm entuziastingo pritarimo, buvo pažadėtos lėšos. Tačiau Vyriausybės ir ministerijų vadovai pasikeitė, tad vėl tenka viską pradėti iš naujo. Nors, atrodo, jau viskas buvo aptarta ir išanalizuota, bet konkrečių veiksmų nesulaukiame. Neva, dar kartą reikia analizuoti, ar ta vieta automobilių stovėjimo aikštelei tikrai yra tinkama, ar jos įrengimas pasiteisins. Panašų susitikimą su dabartiniu Susisiekimo ministru buvau sutaręs ir anksčiau, tačiau vietoj jo atėję Kelių direkcijos atstovai išdėstė tik teorinius savo samprotavimus. Tada kreipiausi į šalies Premjerą Saulių Skvernelį, susitariau, kad mane priimtų ir jam išsakiau visus mūsų planus, parodžiau projektų schemas. Premjerą pakviečiau atvykti į Pasvalį ir jis netrukus apsilankė mūsų krašte. Sumanymą dėl Verslo slėnio ir automobilių aikštelės sakė visapusiškai palaikąs, nes puikiai suprantąs, jog tai skatintų smulkųjį verslą, pagyvintų nedidelio miesto gyvenimą. Po Premjero vizito su juo susitikau dar kartą ir jis jau viešai, per Vyriausybės valandą Seime, Susisiekimo ministerijos vadovybę paragino procesą tęsti. Po tokio paraginimo ir įvyko dabartinis susitikimas, – pasibaigus Pasvalio krašto atstovų pokalbiui su Susisiekimo ministru, susitikimo priešistorę „Darbui“ nusakė jį inicijavęs parlamentaras Antanas Matulas.
Prašė nevilkinti
Pastarajame susitikime kalbėtasi gan dalykiškai. Ministras Rokas Masiulis pirmiausia akcentavo, jog viena iš kliūčių, kuri Susisiekimo ministerijai neleistų investuoti lėšų į būsimą automobilių stovėjimo aikštelę, yra ta, kad aikštelei numatytas sklypas priklauso ne Kelių direkcijai, o Savivaldybei. Ir čia pat sulaukė pasvaliečių atsakymo, jog Savivaldybė pasiruošusi sklypą perduoti Kelių direkcijai, jei tik bus konkrečiai sutarta dėl aikštelės statybos.
„Duokit mums laiko įsigilinti, išnagrinėti visas juridines galimybes ir ekonomines jūsų siūlomų projektų perspektyvas“, – nieko konkretaus vis dar nežadėjo Susisiekimo ministerijos vadovas.
„Ar ne per ilgai visos tos analizės, tyrimai ir nagrinėjimai užsitęsė. Visi mato, kad Lietuvos regionai merdėja, jų žmonės, nematydami perspektyvų, ieško laimės didmiesčiuose ar užsienyje. Visi kalba, kad regionus reikia gaivinti, ragina, kad jų gyventojai nelauktų, kol darbo vietas sukurs šalies valdžia, o patys galvotų, kaip tą padaryti. Bet kai mes pasiūlėme projektą, kuriam ir Premjeras, ir ministrai lyg ir pritaria, kurį visi giria, konkrečios paramos, kad tas projektas taptų realybe, deja, nesulaukiame, netgi susiduriame su dirbtinais barjerais, – žodžių į vatą nevyniojo Pasvalio kraštui atstovaujantis parlamentaras Antanas Matulas. – Jeigu toks požiūris į regionus tęsis ir toliau, po kokių penkerių metų nebebus ką gaivinti. Todėl regionuose reikia investuoti ir padėti jiems atsigauti jau dabar.“
Domisi ir kaimynai
Būsimo komplekso – Verslo slėnio bei automobilių stovėjimo aikštelės – perspektyvomis neabejoja ir Pasvalio krašto verslininkų asociacijos „Verslo žiedas“ prezidentas Antanas Kairys. Jo vadovaujama asociacija vienija beveik pusšimtį įvairia veikla užsiimančių įmonių.
Verslo slėniui skirtame sklype numatyta pastatyti bendrą erdvų paviljoną, kuriame už nedidelę kainą atskirus sektorius galėtų nuomotis prekiauti ar teikti paslaugas norintys vietos verslininkai, amatininkai, ūkininkai. Mūsų krašto žmonės turistams ir kitiems pas mus sustojusiems keleiviams tikrai galėtų pasiūlyti pačios įvairiausios produkcijos: naminės duonos, sūrių, medaus, vaisių ir daržovių, mėsos gaminių, šio krašto kulinarinio paveldo simboliu tapusio miežinio alaus, Aukštaitijos amatininkų, tautodailininkų dirbinių, medžio drožinių, keramikos kūrinių, iš vilnos veltų gaminių, mezginių, kitokių rankdarbių. Parlamentaras Antanas Matulas minėjo, jog yra tekę kalbėtis su kaimyninių Biržų, Pakruojo, Kupiškio rajonų verslininkais: jie irgi labai susidomėjo perspektyva šioje patogioje vietoje, prie „Via Baltica“ magistralės, pardavinėti, o kartu ir populiarinti savo gaminamą produkciją.
„Ta vieta taip pat itin domina didžiuosius prekybos centrus, tačiau mums labiausiai rūpi sudaryti sąlygas smulkesnėms savo krašto įmonėms, vietos ūkininkams. Tie, kas Verslo slėnyje norės statytis nedidelius individualius paviljonus irgi, manau, turės tokią galimybę. Yra pageidaujančių teikti maitinimo, autoserviso bei kitas paslaugas. Bus sukurta nemažai naujų darbo vietų. Būtina, kad čia pat įsikurtų ir turizmo informacijos centro filialas, kad prie Pasvalio sustoję pakeleiviai, galėtų ne tik nusipirkti mūsų krašto gaminių ar suvenyrų, ne tik pavalgyti, pailsėti, bet ir pasižvalgyti po miestą, po gražiausias rajono vietas, susipažinti su istorijos, kultūros paveldu“, – vardijo A. Matulas.
Mūsų Savivaldybės atstovai Susisiekimo ministrui Rokui Masiuliui įteikė jau seniai atliktų „namų darbų“ – parengtų projektų, ekonominio pagrindimo skaičiavimų – paketą, priminę, jog tokie patys dokumentai buvo įteikti ir šios ministerijos vadovų pirmtakams.
Sumažintų skundų srautą
Rajono meras Gintautas Gegužinskas ir Seimo narys Antanas Matulas ministro prašė, kad apsvarstytų galimybę rajoninius kelius prižiūrinčių kelininkų dispozicijoje palikti bent kelias dešimtis tūkstančių eurų netikėtoms avarinėms situacijoms likviduoti. Dabar, kai visos buvusios regioninės kelių priežiūros įmonės yra prijungtos prie Kaune įsikūrusios valstybinės įmonės „Kelių priežiūra“, kai jos žinion perduota visa šių įmonių valdyta technika ir personalas, su kauniške įmone būtina derinti kiekvieną kelių priežiūrai išleidžiamą eurą ir visa tai užtrunka gan ilgai. O juk būna situacijų, kai, tarkim, kelio viduryje atsiveria didžiulė duobė, kelianti pavojų visiems eismo dalyviams. „Dėl panašių problemų, kurias spręsti reikia nedelsiant, vis daugiau skundų pastaruoju metu sulaukiu ir aš, kaip Seimo narys. Jų tikrai sumažėtų, jei bent kiek lėšų savo dispozicijoje turėtų vietos kelininkai ir sprendimus dėl avarinių situacijų likvidavimo galėtų priimti patys“, – įsitikinęs parlamentaras.
Susisiekimo ministerijos vadovas pažadėjo apsvarstyti pasvaliečių siūlymą ir, jei prireiks – inicijuoti teisės aktų pakeitimus.
Panašių susitikimų, matyt, bus dar ne vienas. Ir ne tik su Susisiekimo, bet ir su Ūkio ministerijos, kurios viena iš funkcijų yra remti verslo iniciatyvas, vadovais.
