Tarp teatrų festivalio dešimties spektaklių – ir trupė iš Afrikos

– Šiemet tarptautinis teatrų festivalis „Theater cluster 2018“ Pasvalyje išsiplečia net iki Afrikos žemyno. Mūsų žiūrovai pamatys ne tik įvairesnių žanrų spektaklių, bet ir daugiau egzotikos, – pastebi Pasvalio kultūros centro direktorius Robertas Lavickas, pristatydamas spalio 10–14 dienomis mūsų kultūros centre antrą kartą rengiamą tarptautinį teatrų festivalį. – Beje, Centrinės Afrikos Respublikos trupė pageidauja, kad būtų pastatyta trijų kilovatų dvylika teatrinių prožektorių. Juokaujame, jog afrikiečiams tikrai reikia kaitros. O estai norėtų savotiškai užsidaryti su žiūrovais tarsi juodoje dėžėje. Taigi tenka išpildyti ir tokių įdomesnių pageidavimų, paieškoti nestandartinių techninių sprendimų.

Per penkias dienas Pasvalio kultūros centro žiūrovai pamatys dešimt įvairių žanrų spektaklių iš Lietuvos, Latvijos, Estijos, Ukrainos, Centrinės Afrikos Respublikos.

Šie afrikiečiai bendrauja ir vaidina prancūzų kalba, festivalyje išgirsime ir latviško folkloro bei šnekos. Bet teatras – ne vien žodis. Tai ir judesys, šokis, muzika, išraiška, mimika, šviesos, garsai.

Tarkim, H. K. Anderseno pasakos motyvais sukurto spektaklio „Sniego karalienė“ režisierius ir dailininkas – Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Vitalijus Mazūras, o muzika – kompozitoriaus Fausto Latėno. Tai jau mūsų teatro legendos…

Tokio įvairiaspalvio tarptautinio teatrų festivalio idėją pernai išrutuliojo kupiškėnė režisierė Neringa Danienė, į kompaniją pakvietusi Pasvalį ir Uteną.

– Todėl per festivalį teatro trupės ir migruoja tarp šių trijų miestų. Lietuvos kultūros taryba, šį projektą pavasarį pripažinusi geriausiu, labai skatina tokį bendradarbiavimą, kad apsijungtų daugiau institucijų ir miestų. Taip galima pasikviesti daugiau trupių, pasidalinti išlaikymo, apgyvendinimo, maitinimo išlaidas. Šiemet Pasvalyje gyvens ukrainiečių ir estų trupės, – pasakoja Pasvalio kultūros centro vadovas Robertas Lavickas.

Jis pripažįsta, kad organizuojant festivalį rūpesčio turi visa komanda, ypač režisierė Ramunė Uždavinienė, direktoriaus pavaduotojas Rytis Vaičaitis, o Diliauskų choreografė Audra Strekienė sukūrė suvenyrines „Lietuvaites“, kurios bus įteiktos svečių teatrų trupėms.

– Tad laukiame žiūrovų. Juk Pasvalys garsėja giliomis teatro tradicijomis, – priminė mūsų Kultūros centro direktorius.

Spalio 10 d., trečiadienį, 18 val. – festivalio atidarymas. Kelmės mažojo teatro spektaklis „Piršlybos“.

Antono Čechovo komedija, kurioje parodomas rusų bajorų gyvenimas, garbės ir naudos suvaržyto žmogaus piršlybos, pasišaipymas iš savanaudiškumo, kvailų principų ir tuščių, menkų ambicijų, užgožusių esminius dalykus, demonstravimas. Laimei, šias ydas, nors ir laikinai, užgniaužia visagalis jausmas – meilė…

Spalio 11 d., ketvirtadienį, 11 val. – Panevėžio lėlių vežimo teatro spektaklis „Sniego karalienė“.

Panevėžio lėlių vežimo teatras, daugybę metų propaguojantis H. Kristiano Anderseno kūrybą, džiaugiasi galėdamas vaikams pristatyti visiems žinomą pasaką, kuri praturtina meilės bei gyvenimo išmintimi. Žymus Danijos rašytojas H. K. Andersenas pasakoje perteikia tarpusavio santykių svarbą, todėl šis spektaklis apie mažų vaikų draugystę, kuri išauga į tikrą meilę, skiriamas ne tik vaikams, bet ir suaugusiems.

Spalio 11 d., ketvirtadienį, 18 val. – Panevėžio lėlių vežimo teatro spektaklis „Teatrinė fantazija „Beketo bliuzas“. Kelionė po Samuelio Beketo pjeses“.

Tai – apmąstymas apie nuostabų, menišką Samuelio Beketo pasaulį ir jo pagrindinį herojų – keistą, vienišą, kompleksuotą, alkaną, bejėgę ir pažemintą būtybę. Nepaisant skirtingų vardų ir skirtingų aplinkybių, visuomet tai tas pats personažas. Spektaklis prasideda pjese „Scena be žodžių 2“, kur ir pasirodo beprotiškai vienišas, nelaimingas herojus. Be vilties išsigelbėti. Išsigelbėjimas – tik mirtis. Mirtis, kurios jis ieško ir laukia… Ieškodamas mirties, herojus keliauja po Samuelio Beketo pjeses: „Scena be žodžių 1“, „Žaidimas“, „Ne aš“, „Žingsnių garsas“, „Katastrofa“ ir kt. Daugybė pjesių sukuria vieną spektaklį. Kartu juda kitas pagrindinis Samuelio Beketo personažas – mirtis. Tarp herojaus ir mirties tarsi nėriniai vystosi dialogas – kaip ir bliuze, kur kompozicijose naudojamas tik pagrindinis palaikomasis „karkasas“, kurį improvizuodami „apžaidžia“ soliniai instrumentai, palikdami vilties poskonį. Ir ši metaforinė „vilties nata“ perteikiama visame spektaklyje…

 

Spalio 12 d., penktadienį, 17 val. –  Planuotas Virus D’Ambition spektaklis „Išgyvenusių žmonių gyvenimai“ (Centrinė Afrikos Respublika) NEĮVYKS.

 

Spalio 12 d., penktadienį, 19.30 val. – Nikolajevo akademinio meno rusų dramos teatro spektaklis „Emigrantai“ (Ukraina).

Du emigrantai, likimo nublokšti į svetimą šalį, dalinasi vienu kambarėliu namo pusrūsyje. Inteligentas, svajojantis parašyt knygą apie vergiją ir laisvę, bei paprastas žmogelis, atvažiavęs uždarbiaut, kartu sutinka Naujuosius metus. Dvi visiškai skirtingos pasaulėžiūros, du visiškai skirtingi charakteriai, dvi priešingos gyvenimiškos pozicijos. Visa tai iššaukia idėjinį konfliktą…

Spalio 13 d., šeštadienį, 16 val. – Nepriklausomo Liepojos teatro spektaklis „Gėlės“ (Latvija).

Istorija apie tas pačias problemas skirtingose šeimose. Kiekviena moteris panaši į gėlę, kai ji paleidžia į pasaulį kūdikį, tačiau paskui reikia gausybės pastangų, ypač, kai ji turi vaiką auginti viena. Be to, turi susitvarkyti savo gyvenimą ir rasti tikrąją meilę. Šiose gyvenimo lenktynėse ji nepastebi, kad ir jos dukra jau užaugo ir ši nuostabi gėlelė yra pilna problemų. Ar čia tik paaugliškas maištas? Iškyla klausimas, kaip rasti kelią atgal vienai pas kitą? Kas žengs pirmąjį žingsnį – motina ar dukra?

Spalio 13 d., šeštadienį, 18 val. – Visagino kultūros centro teatro grupės spektaklis „Barbora Radvilaitė“.

Renesanso dvasia alsuojanti Žygimanto Augusto ir Barboros Radvilaitės meilės istorija, žadinanti kiekvieno lietuvio tautinę savigarbą, primindama laikus, kai Lietuvos vardas skambėjo greta kitų įtakingų valstybių. Ne vienam išdidumo jausmą iki šiol kelia ir tai, jog Barbora Radvilaitė tuomet laikyta viena gražiausių Europos moterų.

Spektaklyje sudėtingai ir jausmingai suskamba amžina meilės ir valdžios dilema, jausmų iššūkis protui ir pragmatizmui, meilės ir grožio triumfas. Žygimanto Augusto žmona – Lietuvos ir Lenkijos karalienė. Tai buvo vienintelė lietuvė, tapusi karaliene, kilusi ne iš valdovų giminės, ir neatsitiktinai sukėlusi tiek daug aistrų.

Spalio 14 d., sekmadienį, 12 val. – Jūrmalos kultūros centro Kaugurio kultūros namų jaunimo teatro „Eksperiments“ spektaklis „Egzamino sesija. Latvių folkloro dainos. Vestuvės“ (Latvija).

Liaudies šokių kolektyvas atvyksta į repeticiją, tačiau ji atšaukiama. Užuot išsiskirstę, jie nusprendžia žaisti teatrą – vaidins studentus, kurie rengiasi latvių folkloro egzaminui. Kiekvienas susikuria sau vaidmenį, kai kurie atitinka realius studentų gyvenimus.

Norėdami pasirengti egzaminui, studentai pradėjo nagrinėti latvių liaudies dainas, kai kurios iš jų – nešvankios.

Repeticijų metu paaiškėja, kad viena mergina ketina išvykti dirbti į Ameriką, tačiau ji to dar nepasakė savo vaikinui, su kuriuo jie kartu daugiau nei aštuonerius metus.

Vaikinas pasiperša merginai. Nusprendžiama, kad vestuvės turėtų vykti pagal latviškas tradicijas. Tuomet studentams pavyktų įgyvendinti abu planus – vestuvės ir latvių folkloro egzaminas.

Spalio 14 d., sekmadienį, 16 val. – teatro „Karakter“ spektaklis „Ką jai pasakyti, arba apie sraigę“ (Estija).

Spektaklyje pasakojama istorija apie mergaitę Idą, jauną prostitutę, tiksliau, apie paskutines jos akimirkas prieš savižudybę, apie konfrontaciją su jos Angelu Sargu ir trumpi prisiminimai apie jos ankstyvąjį gyvenimą.

Spalio 14 d., sekmadienį, 18 val. – teatro mimų šou „Parmesan“ spektaklis „Meilė jūsų lėkštėje“ (Ukraina).

Lengva romantiška istorija apie du skirtingus žmones, kurie susiję dideliu ir ypatingu jausmu.

Nuo pat pirmo susitikimo jų gyvenimai apsiverčia aukštyn kojom, bet, kaip žinoma, meilė be nuotykių – ne meilė. Jie pilni nuoširdumo, juoko ir tikėjimo vienas kitu. Nepaisant daugybės kasdienių problemų ir iššūkių, jie yra kartu ir gali įveikti viską. Kiekvienas tikras romantikas šioje istorijoje gali atpažinti save…

Komentuok su Facebook

Ar skaitėte?

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *