Sportuojanti traumatologė puikiai pažįsta traumų „skonį“

Pasvalio ligoninė sulaukė naujos jaunos gydytojos – mūsų krašto pacientams padėti pasiruošusi ortopedė-traumatologė Indrė Keršulytė. Aidos DULKIENĖS nuotrauka

Beveik visos nuošalesnių šalies rajonų ligoninės jaučia gydytojų stygių. Ši problema nesvetima ir Pasvaliui. Tad kiekvieno jauno specialisto atėjimas – tarsi giedros spindulys ir ligoninei, ir jos pacientams.

Pasvalio ligoninės vyriausiasis gydytojas Rolandas Rastauskas su mūsų „Darbu“ pasidalijo gera naujiena: medikų kolektyvą papildė studijas Lietuvos sveikatos mokslų universitete šiemet baigusi ortopedė-traumatologė gydytoja Indrė Keršulytė.

Jauna medikė kilusi iš kaimyninių Biržų.

– Baigdama studijas ir rinkdamasi būsimą darbovietę, aplankiau keletą ligoninių. Pamačiau, kad Pasvalys turi ne tik jaukią ligoninę, bet ir modernią aparatūrą, kad čia rasiu galimybes realizuoti tai, ko išmokau per vienuolika studijų metų. Pasvalį pasirinkau dar ir todėl, kad jis yra netoli mano gimtinės, mano tėvų namų, nes į visai svetimą ir nepažįstamą kraštą važiuoti nesinorėjo, – kalbinama „Darbo“ sakė gyd. Indrė Keršulytė.

Mūsų pašnekovė atvirauja, jog niekada nė neabejojo, jog rinksis gydytojos kelią.

– Mano giminėje daug medikų. Gydytoju dirba tėtis, dirbo ir krikšto tėvai, o mama – operacinės slaugytoja. Anksti supratau, jog gydytojo darbas sunkus, bet kartu teikiantis džiaugsmą, kai gali padėti kitam žmogui. Studijuodama daug laiko praleisdavau operacinėse, iš arti mačiau chirurgų darbą. Rezidentūros metu teko ne tik asistuoti vyresniems kolegoms, bet nemažai operuoti ir pačiai. Mačiau įvairiausių situacijų, įgijau neįkainojamos patirties.

Pasmalsavus, kodėl pasirinko, ko gero, vieną iš sunkiausių ortopedo-traumatologo specialybę, jaunoji gydytoja sako, jog nuo mažens mėgo iššūkius.

– Žaisdavau dažniausiai su berniukais – vis ką nors konstruodavom, kaldavom, sukinėdavom visokius varžtelius. Dabar, operuojant lūžusią koją ar ranką, irgi tenka ir gręžti, ir veržti, – vaikystės žaidimus ir šiandienį gydytojos darbą vaizdžiai palygina Indrė Keršulytė. – Būdama moksleivė bei studijuodama daug sportavau, išbandžiau įvairias sporto šakas. Esu patyrusi ir traumų, tad, kaip jaučiasi traumuotas žmogus ir kaip nekantriai laukia pagalbos, žinau ne tik iš teorijos. Traumatologo darbą iš tiesų lydi didelė įtampa ir didelis fizinis krūvis, būtinos ne tik teorinės žinios, bet ir greita reakcija, įgūdžiai, erdvinis suvokimas. Tačiau jis mane žavi tuo, kad daug kas priklauso nuo tavo paties rankų darbo, o rezultatus gali pamatyti greičiau, negu ligonį gydydamas medikamentais.

29-erių metų gydytoja ortopedė-traumatologė Indrė Keršulytė Pasvalio ligoninėje dirbti pradėjo neseniai – nuo šių metų rugpjūčio. Prieš atvažiuodama pas mus, tobulinosi Barselonoje surengtoje stažuotėje. Į mokymus Ispanijoje iš Lietuvos važiavo apie trisdešimtį būsimų ar jau dirbti pradėjusių jaunų gydytojų traumatologų. Patirtimi su jais dalijosi žinomi Ispanijos bei Lietuvos profesoriai, tad sužinota tikrai daug naujo, o svarbiausia – pasisemta praktinių įgūdžių.

– Pasvalio ligoninė turi artroskopą, o aš specializuojuosi atlikti artroskopines operacijas. Gilinuosi į kelio, pėdos, plaštakos ir kitų ligos pažeistų sąnarių gydymo būdus. Pasvalio ligoninėje atliekame kelio artroskopijas. Žinoma, nuo mano specialybės neatsiejamas ir traumų, lūžių gydymas. Jų teko matyti pačių įvairiausių – po eismo įvykių, nelaimingų atsitikimų buityje, neatsargaus elgesio su įvairiais įrankiais, prietaisais. Vaikai neretai susižaloja žaisdami, šokinėdami ant batuto, važinėdami dviračiu. O vyresniam žmogui, kurio kaulai trapesni, kartais tiesiog užtenka už ko nors užkliūti ir parkristi. Tad pacientų taip pat būna labai įvairių. Rezidentūros metais teko padirbėti Kaune, Kaišiadoryse, Biržuose. Įsitikinau, kad nors pacientai įvairūs, bet jų kančios – labai panašios. Norėčiau žmones paraginti, kad jie nekentėtų skausmo, kol jis tampa visai nebepakeliamas, neleistų įsisenėti ligai, o ateitų pas gydytoją anksčiau. Tarkim, diagnozavus kelio sąnario susirgimą, kol nėra būtinybės jį protezuoti, dažnai gali pagelbėti daug paprastesnė artroskopinė operacija, – Pasvalio krašto žmones labiau rūpintis savo sveikata kviečia gydytoja Indrė Keršulytė.

Tie, kas domisi sportu, ypač moterų krepšiniu, šios biržietės pavardę turbūt jau yra girdėję. Studijų metais krepšinį ji žaidė Lietuvos moterų krepšinio lygos komandose: Kauno „Laisvėje“, vėliau – Kauno rajono ekipoje „Sirenos“. Dabar Indrė sportuoja savo malonumui, nes dėl traumų, kurias patyrė per profesionalios sportininkės karjerą, didelių fizinių krūvių tenka vengti.

Krepšiniu besižavinčiai gydytojai Pasvalys patrauklus ir tuo, kad turi šalies aukščiausioje lygoje žaidžiančią vyrų krepšinio komandą – „Pieno žvaigždes“. Tad mūsų arenoje galima pamatyti toje pat lygoje kovojantį Kauno „Žalgirį“, Vilniaus „Lietuvos rytą“, kitas garsias ekipas.

O patirtis sporte gydytojai Indrei naudinga ne tik dėl išsiugdytos fizinės ištvermės, ne tik todėl, kad „savo kailiu“ pažino traumas, bet ir todėl, kad pacientams gali duoti naudingų patarimų, kaip fiziniais pratimais, kasdiene mankšta stiprinti sveikatą. Anot gydytojos, lengvas fizinis krūvis, mėgėjiškas sportas, jei jis kultivuojamas teisingai, yra naudingas visiems: stiprina ne tik sveikatą, bet gerina ir emocinę nuotaiką.

Mūsų pašnekovė patikina, jog Pasvalio ligoninės medikų kolektyvas ją sutiko labai šiltai ir draugiškai, vyresni kolegos mielai padeda, jei prireikia pagalbos ar patarimo. Malonu dirbti ir su savo darbą puikiai išmanančiomis kvalifikuotomis slaugytojomis.

Gydytoja ortopedė-traumatologė Indrė Keršulytė į darbą Pasvalyje kasdien važinėja iš Biržų. Ji dirba ne tik mūsų ligoninės chirurgijos-traumatologijos skyriuje, bet ir Konsultacinėje poliklinikoje, kurioje pacientų laukia antradieniais ir ketvirtadieniais nuo 10 iki 12 val.

Komentuok su Facebook

Ar skaitėte?

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.