Stumbriškį užkariauja katės

Stumbriškio kaimo gyventoja Genovaitė Lelienė ir jos sūnus Vidmantas nenori susitaikyti, kad namą tenka dalintis su kates globojančiu svetimu žmogumi. Dešinėje – Pasvalio valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vyriausioji veterinarijos gydytoja-inspektorė Rita Grinienė.

Neseniai redakcijoje apsilankiusi Pušaloto seniūnijos Stumbriškio kaime gyvenanti Genovaitė Janina Lelienė ir jos sūnus Vidmantas skundėsi smarkiai gyvenimą, anot jų, apkartinusia naująja kaimyne Agne Zabulyte. Prieš maždaug tris savaites dalį mūrinio namo nusipirkusi Stumbriškį užkariauja katės maždaug keturiasdešimties metų moteris labai myli kates. Tačiau ta meilė peržengusi bet kokias ribas, kadangi dviejuose nedideliuose kambariuose ir sandėliuke, anot stumbriškiečių, kačių visas tuntas – dešimt ar daugiau. G. Lelienė ir jos sūnus tikino, kad kaimynės laikomi keturkojai skleidžia dvoką, o jų kniaukimas ir brazdinimasis pagal sieną trukdo ilsėtis.

Namo dalį pardavė kačių globėjai

Į Stumbriškį vykome kartu su Pasvalio valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vyriausiąja veterinarijos gydytoja-inspektore Rita Griniene. Prie buvusios kaimo parduotuvės stovinčio didelio baltų plytų namo stogas byloja, kad jis priklauso dviem savininkams – pusė stogo dengtas šiuolaikiška skarda, o kita pusė iš gatvės boluoja nuo senumo papilkėjusiais asbestinio šiferio lapais. G. Lelienė paaiškino, kad po skyrybų su vyru, dalis namo atiteko buvusiam sutuoktiniui. Jis po skyrybų gautus du kambarius nusprendė perleisti jauniausiajam sūnui Mindaugui. Anot G. Lelienės, gauto turto jaunėliui ilgą laiką nesisekė parduoti, juolab kad Stumbriškyje net ir tvarkingą sodybą sunku įsiūlyti. Vis dėlto Mindaugui iš tėvo paveldėtą namo dalį pavyko parduoti. Tačiau naujoji kaimynė Agnė Zabulytė pribloškė G. Lelienę ir jos sūnų Vidmantą savo, švelniai tariant, dideliu dėmesiu beglobėms katėms. „Pro langą mačiau kambaryje šmirinėjančias septynias kates. Vakar su taksi grįžusi vėl atsivežė kelias kates, kurias įleido į sandėliuką“, – piktinosi V. Lelys.

Katės – tik dingstis atsikratyti kaimyne?

„Ką norėjote pasakyti? Šiaip aš neturiu laiko ir noro su jumis kalbėtis, ypač su žurnalistais, kurie paskui iškraipo faktus ir savaip juos interpretuoja“, – duris atidariusi tarė naujoji Lelių kaimynė A. Zabulytė. Maždaug dvidešimties minučių trukmės pokalbis vyko ant laiptų. Pašnekovė kategoriškai atsisakė fotografuotis, paaiškinusi, kad turi karčios asmeninės bendravimo su žiniasklaidos atstovais patirties.

Naujoji Stumbriškio gyventoja tikino, kad katės yra tik dingstis G. Lelienei ir jos sūnui reikšti nepasitenkinimą. „Už sienos gyvenanti ponia su sūnumi, matyt, tikėjosi, kad šios namo dalies niekas nepirks ir galų gale atiteks jiems. Tačiau taip jau atsitiko, kad turtą įsigijo visiškai svetimas asmuo, todėl jie ir yra nepatenkinti“, – prie durų stovėdama savą konflikto priežasčių versiją dėstė A. Zabulytė. Ji aiškino, kad į Stumbriškį atsikėlė iš Panevėžio, kur turi darbą. Kačių globėja atsisakė įvardinti, kiek miauklių laiko ir kiek dar planuoja jų priglausti. „Be abejo, man tai labai svarbu. Kates myliu nuo vaikystės. Dabar dirbu tam, kad galėčiau priglaustus gyvūnus išlaikyti“, – diplomatiškai kalbėjo Agnė, kuomet pasidomėjome, kodėl būtent katės sulaukia tokio išskirtinio dėmesio. Pašnekovė pripažino, kad dviejuose kambariuose gyvenančioms katėms reikėtų daugiau erdvės, tačiau į lauką neišleidžia, nes mano, kad joms būtų nesaugu. „Be to ir kaimynai dar labiau reikštų nepasitenkinimą, kad aplink bėgioja katės“, – kalbėjo gyvūnų globėja. Ji pripažino, kad kaimynai pro užkaltas duris galbūt ir užuodžia kačių išmatų kvapą, tačiau visiška nesąmone įvardino priekaištą dėl gyvūnų kniaukimo bei brazdinimosi aplink sieną. „Sutinku, kad duris reikia labiau sandarinti ir dažniau vėdinti patalpas“, – svarstė A. Zabulytė.

Naujosios savininkės kambaryje ant palangės šmirinėjančios katės nebuvo panašios į išalkusius ir apleistus gyvūnus. Jų laikymo sąlygomis besidominčiai veterinarijos gydytojai-inspektorei R. Grinienei kačių globėja aptakiai aiškino, kad stengiasi kontroliuoti savo augintinių veisimąsi, o beveik visą savo uždarbį išleidžia globotinių maistui. „Aš priglaudžiu tik benames kates Anksčiau, kuomet gyvenau kitur, kartais rasdavau prie sodybos naktį atvežtų ir išmestų kačių, kurias taip pat paimdavau“, – pasakojo A. Zabulytė. Žinant, kiek pakampėmis bastosi be priežiūros paliktų šių uodeguotų naminių gyvūnų, turbūt neužtektų ir didelių rūmų jiems priglausti.

Užrakino šulinį ir tualetą

Prieš pirkdami būstą žmonės paprastai pasidomi, su kokiais kaimynais teks gyventi. Tačiau, šiuo atveju, kaip matome, tarp kaimynų nesantaika įsiplieskė nuo pat pirmų minučių. „Jei turėčiau didesnę piniginę, be abejo, gyvenčiau atokesniame vienkiemyje ir niekas man negalėtų priekaištauti. Deja, realybė tokia, kad būstą teko rinktis pagal turimas finansines galimybes“, – paaiškino gyvūnų globėja, kodėl atsidūrė šiame Pušaloto seniūnijos kaime.

A. Zabulytė sakė, kad jau pirmą dieną G. Lelienė užrakino šulinį ir lauko tualetą. „Tai kaip aš galiu išplauti grindis, jei net prie šulinio negaliu prieiti? Manau, kad turiu teisę juo naudotis. Kuomet paprašiau atrakinti šulinio dangtį, pradėjo rėkti, kad aš čia ilgai negyvensiu. Dabar esu priversta prašyti kaimynų vandens. Tačiau aš neturiu tiek jėgų, kad galėčiau jį didelį atstumą nešti kibirais ir kas dieną plauti grindis“, – piktinosi pašnekovė. Gamtinius reikalus moteris taip pat priversta atlikti į kibirą, tad tik belieka spėlioti, kur jo turinys atsiduria. „Tikriausiai biotualetą reikės įsigyti“, – liūdnai šyptelėjo A. Zabulytė.

Kuomet toliau kalbėdami su G. Leliene prasitarėme, kad vis dėlto reikėtų atrakinti šulinį ir lauko tualetą, pašnekovė kaip kirviu nukirto, jog nesiruošia to daryti, o nepageidaujamos kaimynės įsigytą namo dalį bandys atsikovoti per teismą.

Pušaloto seniūnė Paulyna Stravinskienė sakė, kad pas naująją Stumbriškio kaimo gyventoją buvo nuvykusios socialinės darbuotojos. Tačiau savininkė jų vidų taip pat neįsileido.

Įkūrė nelegalius globos namus

Gyvenamajame name benames kates priglaudžianti A. Zabulytė faktiškai įkūrė nelegalius gyvūnų globos namus, kurie nė iš tolo neatitinka tokiai įstaigai keliamų reikalavimų.

Pasvalio VMVT vyriausioji veterinarijos gydytoja-inspektorė Rita Grinienė elektroniniu paštu į redakciją atsiuntė prieš penkerius metus pasirodžiusį Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus įsakymą „Dėl gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse tvarkos aprašo patvirtinimo“. Šiame dokumente rašoma, kad dviejų butų namo bute, daugiabučio namo bute ar individualiame gyvenamajame name leidžiamų laikyti šunų ar kačių skaičius nustatomas atsižvelgiant į vienam šuniui ar katei reikalingą minimalią ploto normą. Ji vienai katei individualiame name ir dviejų butų name – ne mažiau 10 kv. metrų. A. Zabulytė neįsileido į namo vidų, tad tik belieka spėlioti, kiek erdvės turi jos augintiniai.

Atskira tema, kurią verta gvildenti atskiroje publikacijoje – Savivaldybės vaidmuo užtikrinant bešeimininkių ir be priežiūros likusių gyvūnų laikymą bei priežiūrą. Minėtame įsakyme, pavyzdžiui, teigiama, kad savivaldybės privalo parengti bešeimininkių kačių kastravimo programas ir parinkti specialias jų šėrimo vietas atokiau nuo gyvenamųjų namų ir visuomeninių pastatų.

Matant, kiek kaimuose ir miesteliuose bastosi įvairaus plauko kačių, nepanašu, kad dėl jų savivaldybės tarnautojams labai skaudėtų galvos. Beje, didesnio Savivaldybės dėmesio sprendžiant šią problemą pasigedo ir Pasvalio VMVT vyriausioji veterinarijos gydytoja-inspektorė R. Grinienė. Ji prisiminė, kad anksčiau Ličiūnuose buvo bandoma steigti privačius gyvūnų globos namus. Gal jie būtų ir ilgiau veikę, tačiau nesulaukė palaikymo.

Nors į Stumbriškį atsikrausčiusi A. Zabulytė nori išvengti viešumo, tačiau jos veikla nėra privatus reikalas, į kurią kištis kitiems nevalia. Interneto paieškos sistemoje „Google“ įvedus jos vardą ir pavardę, paaiškėjo, kad kačių gelbėtoja yra kone „žvaigždė“. Aukštąjį filologės išsilavinimą turinti vilnietė prieš šešerius metus sostinėje dviejų kambarių socialinį būstą buvo pavertusi kačių bendrabučiu, kuriame gyveno per 20 gyvūnų. Jas išgaudę sanitarinės tarnybos „Grinda“ darbuotojai išvežė į gyvūnų prieglaudą. Prieš trejus metus tokia pat veikla kačių globėja „išgarsėjo“ kaimyniniame Pakruojo rajono Paežerių kaime, kur nuomojosi negyvenamą sodybą, kurią taip pat pavertė kačių „sostine“.

Pasvalio VMVT tarnybą V. Lelys informavo, kad kaimynė taksi vėl parsivežė „porą dėžių kačių“. Dėl besiplečiančių nelegalių gyvūnų globos namų Stumbriškyje Pasvalio VMVT viršininkas Vygaudas Bružas sukvietė pasitarimą, kuriame dalyvavo Savivaldybės vicemeras Povilas Balčiūnas, administracijos direktorius Rimantas Užuotas, Pušaloto seniūnė P. Stravinskienė ir rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiasis tyrėjas Artūras Astrauskas. Tad, neabejojame, kad prie šios temos dar teks ne kartą grįžti.

Komentuok su Facebook

Ar skaitėte?

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *