Norių „vietnamas“ – padėtis be išeities?

Vieninteliame Norių daugiabutyje bėdų – nors vežimu vežk. Aidos DULKIENĖS nuotrauka.

Sovietinių kolūkių laikais kaimuose ir gyvenvietėse kaip ant mielių dygo ne tik raudonų plytų vėjo perpučiami alytnamiai, bet ir dviaukščiai bei triaukščiai daugiabučiai namai.

Taip sovietiniai ideologai neva bandė naikinti miesto ir kaimo gyventojų buitinius skirtumus. Tais laikais gauti butą tokiame name buvo kone prestižo reikalas. Daugiabučiuose namuose dažniausiai apgyvendindavo buhalterius, ekonomistus ir kitus kolūkiui reikalingus specialistus. Tad namai bei aplinka paprastai būdavo tvarkingi.

Padėtis iš esmės pradėjo keistis po Nepriklausomybės atkūrimo, prasidėjus turto privatizacijai. Už čekius išpirkti butai tapo privačia nuosavybe ir jų savininkai pradėjo keistis. Net ir praėjus beveik trims dešimtmečiams po valstybės atkūrimo, ne vieną tokio daugiabučio gyventoją sunku įtikinti, kad patiems reikia rūpintis stogo, laiptinės ir kitų bendro naudojimo patalpų remontu. Atseit valdžia turi ir prakiurusį stogą sutvarkyti, ir laiptinę iššluoti. Neapsikęsdami tokio požiūrio, pinigų turintys tvarkingesni gyventojai skubėjo kuo greičiau dingti iš daugiabučių. Iš tikro nuoširdžiai gaila apleistų butų ir netvarkingų kaimynų apsuptyje likusių žmonių, kurie neturi jokios finansinės galimybės įsigyti nuosavą sodybą ir kurti jaukią buitį.

Važiuojant per Lietuvos kaimus ir miestelius nesunku įsitikinti, kad daug sovietiniais laikais statytų daugiabučių namų atrodo apgailėtinai – vienas namo kampas suremontuotas, kitas – irsta, vienų butų langai šviečia plastikiniais rėmais, kituose – žiojėja kiaurymės. Nežinia kas sugalvojo pusiau apleistus kaimo daugiabučius vadinti pietryčių Azijos valstybės Vietnamo pavadinimu, tačiau jis prigijo ir tapo bendriniu. Bent po vieną tokį „vietnamą“ galima rasti vos ne kiekviename miestelyje ir kaime.

Vaizdai, kaip iš filmo „Stalkeris“

Prieš kurį laiką „Darbo“ redakcijoje lankėsi Vaškų seniūnijos Norių kaime esančiame aštuonbučiame dviejų aukštų „vietname“ gyvenanti Aina Tirilė. Kartu su neįgaliu sūnumi gyvenanti moteris skundėsi, kad tuoj gali įgriūti namo stogas, tačiau niekur pagalbos nesulaukianti. A. Tirilė minėjo, kad praėjusių metų rudenį, lankydamasi pas merą Gintautą Gegužinską, išsakė visas daugiabučio namo bėdas. Savivaldybės vadovas pavedė Vaškų seniūnui Kęstučiui Jasėnui pasidomėti, kokią pagalbą galima būtų suteikti minėto namo gyventojams ir apie tai juos informuoti. „Seniūnas buvo atvažiavęs. Jis pateikė du stogo remonto projektų variantus. Bet kai išgirdome sumas, kurias turėtume mokėti, supratome, kad esame palikti likimo valiai“, – nusiminusi kalbėjo A. Tirilė, baimindamasi, kad gali bet kada įgriūti stogas.

Kambarys – kaip po karo. Aidos DULKIENĖS nuotrauka.

Vienintelis Norių kaimo dviejų aukštų daugiabutis namas statytas 1978 m. Anot A. Tirilės, sovietiniais laikais jame gyveno kolūkio „grietinėlė“. O dabar nuo kelio Pasvalys–Vaškai matosi ant namo stogo žaliuojantys medeliai. Apskritai dabar šio kaimo „vietnamas“ stebina savo kontrastais. Iš aštuonių butų nuolat gyvenama tik trijuose. Net neaišku, kur galima rasti kai kurių apleistų butų savininkus. Mus pasikvietusios A. Tirilės butas – suremontuotas ir tvarkingas, o išėjus į požemio karalystę primenančią laiptinę, kaip sakoma, „pats velnias koją galėtų nusisukti“. Žvilgtelėjome į vieną butą be durų – palangės apsamanojusios, suversti rakandai, vienur kitur stiebiasi piktžolės. Nors kiaurą stogą „puošia“ svyruojantys medeliai, o nuotėkų šulinys nežinia kada paskutinį kartą išsiurbtas, tačiau prie vidinės namo sienos pritvirtintos dvi palydovinės televizijos antenos. Apskritai, kai kurie siurrealistiniai vaizdai primena garsaus režisierius Adriejaus Tarkovskio kino juostą „Stalkeris“.

Kartu su mumis namą apžiūrėjo ir seniūnas Kęstutis Jasėnas. Jis patvirtino tai, ką buvo minėjusi A. Tirilė – specialistai atliko preliminarius skaičiavimus, kiek maždaug galėtų kainuoti aštuonbučio namo stogo remontas. Taigi šlaitinio stogo įrengimas atsieitų apie 45 tūkst. eurų, o naujos prilydomos dangos paklojimas – apie 9 tūkst. Nevyniojant žodžių į vatą, tai reiškia, kad naujo stogo nematyti…

Pelėsiais ir kerpėmis apaugusios palangės. Aidos DULKIENĖS nuotrauka.

Teisės aktų daug, tačiau tvarkos nėra

Visagalė internetinė paieškos sistema „Google“, įrašius raktinius žodžius, atvertė daugiabučių namų priežiūrą reglamentuojančių teisinių aktų sąrašą. Ne specialistas vargu ar atspėtų bent apytikslį jų skaičių. Daugiabučių namų priežiūrą nustato net 62 (!) įvairiausio lygmens teisės aktai, pradedant Civiliniu kodeksu, baigiant verslo apskaitos standartais ir pavyzdiniu sąskaitų planu. Minėtą dokumentų šūsnį dar papildo Savivaldybės tarybos priimti sprendimai ir administracijos direktoriaus įsakymai.

Primename, kad daugiabučiu laikomas namas, kuriame yra trys ir daugiau butų. Jų gyventojai privalo pasirinkti vieną iš trijų namo priežiūros formų: steigti bendriją, sudaryti jungtinės veiklos sutartį arba perduoti visus reikalus tvarkyti Savivaldybės paskirtam daugiabučių namų administratoriui.

Mūsų rajone yra apie 400 daugiabučių namų, iš jų beveik šimtą administruoja ir prižiūri Savivaldybei priklausanti UAB „Pasvalio butų ūkis“. Daugiabučių namų techninių prižiūrėtojų veiklą pavesta kontroliuoti Savivaldybės administracijos teritorijų planavimo ir ūkio plėtros skyriaus vyriausiajai specialistei Laimai Bernatavičienei, o daugiabučių namų jungtinės veiklos administratorių ir bendrijų vadovų veiklą tikrinti pavesta Vietinio ūkio ir plėtros skyriaus vedėjo Antano Asausko vadovaujamai komisijai.

Norių kaimo daugiabučio namo gyventojai prieš aštuonerius metus 2010 m. kovo 15 d. sudarė jungtinės veiklos sutartį ir atsakingu už namo techninę priežiūrą paskyrė Kazimierą Jasėną. Dabar šios pareigos priklauso Loretai Šimkutei. Tų pačių metų kovo ir balandžio mėn. L. Bernatavičienė, atvykusi į Norius, surašė du namo techninės priežiūros patikrinimo aktus. Juose jau tada buvo pažymėta, kad namo stogas nesandarus, nuo šalčio sutrūkę kanalizacijos vamzdžiai.

Kalbantis su namo gyventojais, susidarė įspūdis, kad jungtinės veiklos sutartis liko tik paprasčiausiu popieriaus lapu – kiekvienas gyvena kaip išmano. Ne paslaptis, kad kaimynai, švelniai tariant, nesutaria. Mums bekalbant, apsibarė A. Tirilė ir L. Šimkutė, kaltindamos viena kitą kišimusi į asmeninius reikalus. „Moterys, būkit geros, nebesipykit – atvešiu šampano ir sėskim prie vieno stalo bandydami ieškoti išeities“, – pusiau juokais, pusiau rimtai situaciją bandė švelninti seniūnas K. Jasėnas. O ta išeitis iš aklavietės – prašyti, kad namą administruotų „Pasvalio butų ūkis“. L. Šimkutė pažadėjo susisiekti su „Pasvalio butų ūkio“ direktoriumi Mariumi Trinkūnu. Noriuose lankėmės prieš pusantros savaitės, tačiau iki vakar dienos direktorius skambučio dar taip ir nesulaukė.

 

Komentuok su Facebook

Ar skaitėte?

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *