Gegužės 5 dieną, šeštadienį, Pasvalio mieste vyks dešimtasis tarptautinis senovinių automobilių ir motociklų renginys „Mes važiuojame“. Jau penkeri metai be šios šventės iniciatoriaus ir organizatoriaus Eugenijaus Malinausko, kuris amžinybėn išėjo 2013-ųjų balandį.
– Tuomet iki šventės „Mes važiuojame“ buvo likę visai nedaug laiko, viskas Eugenijaus jau įsukta. Tačiau kartu tai buvo ir savotiškas lūžis, nes senovinės technikos suvažiavimas vyko jau be Eugenijaus, – prisimena vienas iš renginio organizatorių, verslininkas Antanas Kairys, su Eugenijumi Malinausku įmonėje SAS dirbęs nuo 1990-ųjų, taigi su neilgomis pertraukomis kolegos buvo 23 metus. – Šventės organizavimą tuojau turėjo perimti Eugenijaus bičiuliai, nes žinojom, jeigu šią renginio tradiciją bent vienus metus nutrauksim, paskui atgaivinti bus labai sunku.
Antanas Kairys pastebi, jog šventė „Mes važiuojame“ patenka į populiariausių Lietuvos renginių šimtuką:
– Pernai dalyvavo daugiau nei pusantro šimto senovinių automobilių ir motociklų, net numerių bei sertifikatų buvom pritrūkę. Ir dabar senovinės technikos entuziastai skambina, teiraujasi, kada vyks šventė „Mes važiuojame“. Stengiamės organizuoti pirmąjį gegužės šeštadienį, Motinos dienos išvakarėse, jog mūsų mieste įspūdingu reginiu pasigrožėtų ir atvykusieji pasveikinti savo mamų.
Šventę organizuoja klubo „Pajusk skrydžio jėgą“ prezidentas Laimas Jurkus ir kiti Eugenijaus bičiuliai bei šio renginio entuziastai: Rolandas Kripaitis, Antanas Kairys, Vytautas Užtupas, Rimas Želvys, Sigitas Zajarskas, Gintautas Čepukaitis, Robertas Lavickas…
– O Eugenijus buvo ir šventės sumanytojas, organizatorius, idėjų generatorius, ir renginio vedėjas. Viskas viename ir viskas spontaniškai. Paskui po šventės pusę metų ieškodavom rėmėjų, kad padengtume renginio išlaidas, – prisiminęs šypsosi Antanas Kairys.
Tačiau Eugenijaus spontaniškumas, puiki nuotaika, draugiškumas visus ir žavėdavo.
– Jo namai Kiemeliuose buvo visiems atviri. O jei ir užrakinti, tai visas Pasvalys ir pusę Lietuvos žinojo, kur yra raktas, – pastebėjo buvęs Eugenijaus kolega. – Taigi atsirakink ir jauskis kaip savo namuose.
Eugenijaus neviliojo kasdienė rutina, todėl iš vakaro jam galėjo šauti mintis suorganizuoti kelionę į kokios nors garsenybės koncertą ar senovinių automobilių parodą, tarkim, Švedijoje…
Pasvalio senovinės technikos klubo „Retrobroliai“ prezidentas Rolandas Kripaitis irgi prisimena Eugenijų Malinauską:
– Šiemet organizuojame jau 10-ąjį tarptautinį „Mes važiuojame“ senovinės auto-moto technikos suvažiavimą. Ir būtent tai paskatino prisiminti šio renginio pradininką, senovinės technikos entuziastą Eugenijų, jo prasmingą veiklą, įdomesnius gyvenimo momentus, posūkius.
Mes prisimename Eugenijų kaip įvairiapusišką, spalvingą asmenybę, traukusią prie savęs gausybę draugų, bendraminčių.
Verslininkas, lakūnas, ekstremalas, renginių organizatorius, baikeris, „džipistas“, senovinės technikos puoselėtojas, visuomenininkas, politikas, Pasvalio patriotas, neabejingas kiekvienam žmogui. Jo buvo pilna visur.
– Pasvalys – Rygos priemiestis, pirmasis miestas, kirtus valstybės sieną, – mėgdavo kartoti Eugenijus. – Kas padarys Pasvalį gražesnį, įdomesnį, jei ne mes?!
Būtent dėl šios meilės savo kraštui ir jo žmonėms Eugenijus buvo net tris kartus išrinktas į Pasvalio rajono Savivaldybės tarybą.
Prieš trisdešimt metų Eugenijus pirmasis rajone įsigijo 1936-ųjų juodą amerikietišką „Pontiac“, apie 2000-uosius atsivežė savo legendinį „vabalą“ kabrioletą, kuris šiuo metu laukia restauracijos ir prikėlimo naujam gyvenimui.
Eugenijus labai mėgo „Volga 21“, su automobilio „Volga“ kapitaliniu remontu yra susijusi ir jo verslo pradžia. Būtent Eugenijaus legendinė frazė: „Su Volga 21 – į XXI amžių“ verčia nepamiršti ir domėtis šiais mūsų senelių, tėvų automobiliais.
2000 metais Eugenijus su bendraminčiais įkūrė entuziastų klubą „Pajusk skrydžio jėgą“, kuris organizuodavo pačius įvairiausius renginius, tarp jų – „Kelio brolis“, „Mes važiuojame“. Vienu metu vadovavo Lietuvos klasikinių automobilių klubui, buvo jo prezidentas.
– „Mes važiuojame“ organizuojamas jau penkti metai be Eugenijaus, kuris su savo įspūdinguoju „vabalu“ važiuodavo šio renginio autotechnikos kolonos priekyje. Būtent jis tokių auto-moto technikos renginių pradininkas ne tik Pasvalio rajone, bet ir Lietuvoje. Reikia nepamiršti, kad tik Eugenijaus pastangomis šis renginys tapo pripažintas kaip vienas populiariausių Lietuvoje, – pastebi Rolandas Kripaitis. – Kai įsigijau savo pirmąjį senovinį automobilį, Eugenijus man sakė: „Stovėdamas prie Kiemelių sankryžos, prie A10 kelio, kiekvieną dieną gali matyti pravažiuojančius pačių naujausių modelių automobilius, tačiau senovinis pralėks tik kartą per metus“. Šiandien Eugenijus maloniai nustebtų, kartu, manau, ir nudžiugtų, pamatęs savaitgaliais Pasvalio gatvėmis šalia įprastų transporto priemonių riedančius senovinius automobilius. Taigi visus norime pakviesti į dešimtąjį renginį, kuris garsina Pasvalio vardą ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų. Eugenijau, mes važiuojame…
2011-ųjų rugpjūtį Eugenijus Malinauskas šventė penkiasdešimtmetį ir šia proga mūsų laikraštyje atsakė į klausimus (be nuojautų, kad šiame pasaulyje jam likę kiek daugiau nei pusantrų metų):
Jaučiuosi laimingas ir pakylėtas. Kiekvienas gimtadienis atneša ką nors naujo. Prieš šį gimtadienį pro akis praskriejo visas gyvenimas: laimėjimai, pakilimai ir nuosmukiai. Dabar jaučiuosi labai gerai… Tačiau kartu suvokiu, kad atėjo toks metas, kai sportas pareikalaus daugiau jėgų. Norint išlaikyti gerą formą, teks skirti daug laiko ir pastangų.
Paklaustas, ar niekuomet nesigailėjo visa galva pasinėręs į ekstremalų sportą, Eugenijus net nedvejojo:
– Tikrai ne. Gyvenimas yra gražus ir nepakartojamas, o ekstremalūs pojūčiai jį padaro tik dar labiau jaudinantį. Todėl kiekvieną vakarą užmiegu apleistas paskutinių jėgų, bet pabundu kupinas naujų minčių, idėjų triukams.
– O koks skrydis įsimintiniausias?
– Kai pirmą kartą skrisdamas atsistojau ant lėktuvo sparno ir su vėliava mojavau šventės dalyviams. Skrydis ant sklandytuvo sparno įkvepia! Jautiesi tarsi paukštis! Tik nemanykit, jog tai darau dėl pasididžiavimo. Man norisi ir kitiems suteikti džiaugsmo, parodyti, kad viskas yra įmanoma.
– Esate vadinamas nemirtingu lakūnu.
– Nuklystu į praeitį, į tas dienas, kurių galėjau ir nebesulaukti. Prisimenu, kai gulėdamas ligoninėje mintyse rašydavau testamentą. Bet tos traumos mane savotiškai sustiprino, todėl šiandien drąsiai galiu sakyti, jog, taip mane vadindami, žmonės nėra labai toli nuo tiesos. Nors, ką gali žinoti, kaip bus. Gal man tiesiog labai sekasi? Dabar esu tiek daug patyręs, tad galiu pasakyti: gyvenimas yra gražus, nepaisant visų blogų dalykų.
– Ar galėtumėte pasakyti, kad kiekvieną dieną leidžiate taip, tarsi ji būtų paskutinė?
– Kas rytą pabudęs mintyse susidėlioju dienos tikslus. Dažniausiai būnu nuo pat ryto iki vakaro užsiėmęs. Darau viską, ko širdis geidžia, taigi aš gyvenu taip, tarsi kiekviena diena būtų paskutinė. Pildau svajones, dirbu, sportuoju, myliu ir gyvenu taip, kaip noriu. Tai juk ir yra svarbiausia!
– Ar nesigraužiate brangiausią turtą – sveikatą – iškeitęs į ekstremalius pojūčius?
– Nesijaučiu, kad būčiau iškeitęs. Taip, daug kartų kritau, bet visada pakildavau, tad tai įrodo, jog mano lemtis – ekstremalus sportas ir jo propagavimas.
– Kokia Jūsų energijos, geros nuotaikos paslaptis?
– Darau tai, kas man patinka, kuo žaviuosi. Nebijau elgtis taip, kad atrodyčiau kvailai, ar šnekėti to, ką manau. Svarbiausia – džiaugtis gyvenimu. O jei džiaugiesi, visada atrodysi gyvybingas ir žvalus, būsi geros nuotaikos.
– Ko palinkėtumėte mūsų žmonėms?
– Kiekvieną šventę švęsti taip, kad prisiminimai išliktų net po kelių dešimčių metų. Palinkėsiu nebijoti kartais elgtis neapgalvotai ir, atrodytų, kvailai! Svarbiausia, kad jaustumėtės laimingi, kad džiaugtumėtės kiekviena diena…
