Mūsų tautinis paveldas – praeitame amžiuje nutiesti žvyrkeliai – dar nepražuvo. Nors prieš trejetą dešimtmečių skelbiamuose vienintelės ir neklystančios partijos planuose buvo numatyta, kad Lietuvoje visi tokie vieškeliai bus su asfalto danga. Tačiau istorinė vertybė nebuvo sunaikinta. Ir tai nepareikalavo didelių pastangų – pakako kasmet mažinti valstybės skiriamas lėšas žvyrkeliams asfaltuoti ir prižiūrėti. Todėl dar ilgai anūkėliams nereikės aiškinti, kas yra kelias su žvyro danga. Be to, ir iš užsienio atvyksiantiems turistams turėsime ką parodyti. Ne tik vienintelį Europoje dar veikiantį siauruką.
Nerimauti verčia tik tai, kad po metų kitų žvyrkeliai gali likti be… žvyro.
Iš Pasvalio rajone esančių 416 km valstybinės reikšmės kelių 160 km sudaro rajoniniai žvyrkeliai. Kadangi jais važinėja ne tik automobiliai ar autobusai, bet ir traktoriai bei kitas sunkiasvoris transportas, o kapitaliniam šių kelių remontui lėšų nebeskiriama, kai kurių būklė jau dabar daugiau nei apgailėtina.
Kad žvyrkeliuose ilgėja atkarpų su išmaltomis giliomis duobėmis, piktinasi ne tik automobilių vairuotojai, bet ir priemiestiniais autobusais besinaudojantys rajono gyventojai. Pastarieji sako, jog ir jiems praverstų saugos diržai. Tarkim, važiuojant keliu tarp Saločių ir Žadeikonių.
Įmonės „Panevėžio regiono keliai“ Pasvalio kelių tarnybos viršininkas Vladas Žalkauskas, atsakydamas į šias pretenzijas, pataria nenurodinėti, kur ir ką daryti. „Viską žinome patys. Pagal nustatytą reglamentą, kelią privalome lyginti kas 32 dienas. O minėta atkarpa tarp Saločių ir Žadeikonių greideris neretai pravažiuoja net du kartus per mėnesį. Šiemet to dar nedarėme, nes tam nėra sąlygų – reikia palaukti, kol pasitrauks žiemos įšalas. Kitaip darbas bus beprasmis. Tiek šiame, tiek kituose rajono žvyrkeliuose yra pakankamai atkarpų, kuriose žvyro danga suplonėjusi iki minimumo arba jos išvis nelikę. Todėl, neatsižvelgiant į tai, greideriu galima padaryti daugiau žalos nei naudos. Žvyrkelius turėtume pradėti lyginti balandžio pirmojoje pusėje. Todėl reikia tik šiek tiek kantrybės“, – aiškino V. Žalkauskas.
Kad kelias tarp Saločių ir Žadeikonių nėra pats blogiausias, pritaria ir bendrovės „Pasvalio autobusų parkas“ direktorius Gintautas Matijošaitis. „Daug prastesnės būklės yra kelio ruožas tarp Tetirvinų ir Žilpamūšio, maždaug keturių kilometrų atkarpa tarp Saločių ir Kubiliūnų. Vardinti būtų galima ir daugiau, nes patenkinamos būklės žvyrkelių lieka vis mažiau. Situacija pastebimai pablogėjo po užsitęsusio praeito lietingo rudens ir daugiau nei mėnesį vėlavusios žiemos. Nuolat užpildytos vandeniu buvusios mažos duobutės tapo didelėmis, o vietoj nebespėtų užlyginti didesnių atsirado ilgos balos su giliomis duobėmis, kurių neįmanoma pamatyti. Deja, privalome naudotis tuo, kas yra. Nesvarbu, kad važiuojant per gilias duobes lūžta tokioms sąlygoms nepritaikyti vakarietiški autobusai. Gan daug kainuoja jų remontas, detalės, bet turime dirbti.
Nuolat bendraujame su kelininkais, kartu bandome spręsti kylančias problemas. Tik ne visada pastebimas rezultatas. Tarkim, išlyginus greideriu duobėtą žvyrkelio atkarpą, dažnai neprireikia nė dienos, kad visas žvyras būtų ištaškytas kartu su vandeniu ir viskas liktų kaip buvę“, – kalbėjo G. Matijošaitis.
Beje, Lietuvos automobilių kelių direkcija 2018–2020 metais žada išasfaltuoti 1009 km žvyrkelių. Iš jų 350 km – jau šiemet. Pasvalio rajone nauja asfalto danga turėtų būti padengta kelio Raudonpamūšis– Vienžindžiai–Vytartai maždaug 8 km atkarpa. Asfaltuojant tokiais tempais, žvyrkelius tikriausiai greit vadinsime šunkeliais.
I Gulbinenus nuties aksfalta tada kai Gribauskaite ar koks seimunas atsikels tada kaip mat bus istiesta. Ka bekalbet apie grederi prawaziuoja i metus 1karta pakeltu kausu kaip kitaip pinigus nuplaus. Niekam nerupi nei seniunam nei waldziai niekam, geriau sau i kesene isides nei gera darba padarys.