Į rekordą pretenduojanti eglė iš žaliaskarės tapo trispalve

Su bendruomenės vėliava – Pervalkų bendruomenės pirmininkas Algirdas Mikalajūnas, unikaliosios eglutės sumanytoja Inga Štarienė (dešinėje) ir ištikima jos pagalbininkė Gabija Grincevičiūtė. Aidos DULKIENĖS nuotrauka.

Prieš trejetą mėnesių rašėme apie Pervalkų bendruomenės sumanymą siekti Lietuvos rekordo – apie jų kuriamą įspūdingą kalėdinę eglę, sunertą iš žalio popieriaus lankstinių, skaičiuojamų dešimtimis tūkstančių. Iniciatyvos ėmėsi pervalkietė Inga Štarienė, sutelkusi didelį būrį ištikimų ir darbščių talkininkų – savo kaimo sodiečių.

Bendruomenės namus papuošusi unikalioji eglė kaimo žmones į šventes buvo sukvietusi prieš šv. Kalėdas, Naujuosius metus. Į jos žaliąsias skaras tuomet buvo sunerta beveik 44 tūkst. lankstinių. Tad iš pradžių pervalkiečiai galvojo rekordo siekti pagal didžiausią į savo kūrinį sudėtų lankstinių skaičių. Ankstesnis į Lietuvos rekordų knygą įrašytas pasiekimas buvo užfiksuotas 2015 metais: tai iš 42 tūkst. 985 tarpusavyje sujungtų popieriaus lankstinių sukonstruota 2,46 m aukščio vaza. Bet paaiškėjo, jog pagal lankstinių skaičių užfiksuoti rekordą būtų labai sudėtinga – arbitrai vargu ar ryžtųsi skaičiuoti į eglės šakas sunertus lankstinius, nors patys kūrinio autoriai, kaip minėta, buvo juos suskaičiavę prieš pradėdami „auginti“ savo žaliaskarę.

Pervalkietės Inga Štarienė ir Gabija Grincevičiūtė matuoja eglės aukštį. Aidos DULKIENĖS nuotrauka.

Bendruomenės entuziastai vėl sėdo prie darbo ir papildomai išlankstė dar apie 20 tūkst. lankstinių – jau nebe vien žalių, bet ir geltonų bei raudonų. Su Lietuvos vėliavos spalvas atkartojusia egle pervalkiečiai sutiko mūsų valstybės atkūrimo šimtmetį ir Kovo 11-ąją. Dabar į eglės šakas sunerta apie 65 tūkst. išlankstytų trispalvių popieriaus lakštelių, o pats medis „paaugo“ visu metru – nuo buvusių 1,60 m iki 2,60 m. Eglės apatinio vainiko skersmuo – 95 cm. Pagal sukarpytų ir sunaudotų spalvotų popieriaus lakštų kiekį ir bendrą jų svorį iš lankstinių sunerta eglė turėtų sverti apie 100 kg.

Lietuvos rekordų registravimo taisyklėse yra nuostata, jog į rekordą pretenduojantis kūrinys, nesvarbu kokio aukščio ar dydžio jis būtų, turi laikytis (nesugriūti ir nesubliukšti) be jokių papildomų sutvirtinimų, rėmų ar atramų. Tad „auginant“ savo eglę pervalkiečiams prireikė ypatingo kruopštumo, kad be jokių klijų ar kitų sutvirtinimų vienas lankstinys patikimai sukibtų su kitu, vienas eglės šakų vainikas gražiai gultų ant kito.

Inga Štarienė tikino, jog be darbščiųjų talkininkų šio gražaus sumanymo įgyvendinti nebūtų pavykę. Į bendruomenės namus vakarais ir savaitgaliais pervalkiečiai ateidavo su savo vaikais, anūkais. Beje, didžiausią dalį lankstinių ir išlankstė miklios vaikų rankelės. Gražią iniciatyvą visą plinta dvigubai greičiau nei praeitais metais. Jei šis procesas ir toliau taip spartės, ateinantį rudenį vien kritusius nuo maro šernus skaičiuosime nebe dešimtimis, bet šimtais. O svarbiausia medžiotojų pareiga bus pranešinėti Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai apie surastas gaišenas ir rūpintis jų utilizacija. Beje, vasario pabaigoje per vieną medžioklę, vykusią Baltpamūšio miške, gan mažame plote buvo rasta 20 nugaišusių šernų. Matyt, greitai tokie skaičiai nebestebins, nes neseniai kaimyniniame Pakruojo rajone maras išskerdė dvigubai didesnę šernų bandą. Situacija tikrai tampa problemine. Tai patvirtina ir tas faktas, kad siekiant sustabdyti ligos plitimą laukinėje faunoje bei įvertinus riziką, Valstybinės maisto ir veterinarijos direktoriaus įsakymu neseniai buvo išplėsta afrikinio kiaulių maro buferinė zona. Į ją jau patenka beveik visa šalies teritorija. Nuo maro švari liko tik Klaipėdos apskritis ir kai kurie Tauragės bei Telšių apskričių rajonai. Tikriausiai – neilgam. „Darbo“ inf. Šiemet maras jau pražudė daugiau šernų nei pernai laiką globojo bendruomenės pirmininkas Algirdas Mikalajūnas.

– Norėčiau padėkoti visiems talkininkams ir pagalbininkams, o už geranorišką bendradarbiavimą – „Lizėjos“ parduotuvės vedėjai Linutei ir UAB „Donex“ vadovui Donatui Zajarskui, – minėjo Inga Štarienė.

Matuojant Pervalkų bendruomenės kūrinio – iš popieriaus lankstinių sunertos eglės – aukštį, dalyvavo nešališki ir nepriklausomi stebėtojai iš „Atžalyno“ bendruomenės ir Pasvalio Lėvens pagrindinės mokyklos Ustukių skyriaus, užfiksuotus duomenis paliudiję savo parašais. Savo akimis pamatyti šią smagią procedūrą panoro ir rajono Savivaldybės mero pavaduotojas Povilas Balčiū- nas, Pasvalio apylinkių seniūnas Stanislovas Triaba.

– Akivaizdžiai įsitikinom, kiek daug nuoširdaus triūso ir begalinės kantrybės reikėjo, kad gimtų toks įspūdingas kūrinys, kokia kūrybinga ir susitelkusi yra ši bendruomenė, – teigė vicemeras Povilas Balčiūnas. – Puiku, kad šioje akcijoje, kuri daug geriau už bet kokius raginimus skatina kelių kartų bendrystę, ugdo patriotizmo dvasią, taip aktyviai dalyvavo vaikai ir kaimo jaunimas.

O anot Pervalkų bendruomenės pirmininko Algimanto Mikalajūno, skatintina yra kiekviena iniciatyva, kuri padeda ne tik vienyti, bet ir garsinti kaimą.

Eglės viršūnę žyminti padala – ties 2 m 60 cm žyma.Aidos DULKIENĖS nuotrauka.

– Norim, kad ir visuomenė, ir valdžia pamatytų, kaip gyvena mažų, nuošalių kaimų bendruomenės, kurios neretai lieka užmirštos. Džiugu, kad į 2018–2020 metų žvyrkelių asfaltavimo programą buvo įrašytas kelias į Pervalkus. Kaimas atsigaus, jei jame bus sukurta patogi ir patraukli infrastruktūra. Pernai į mūsų kaimą atsikėlė dvi jaunos šeimos, užpernai viena. Su svečiose šalyse dirbančiais pervalkiečiais teko kalbėti apie šiemet ketinamą surengti po visą pasaulį išsibarsčiusių Pasvalio krašto žmonių suvažiavimą. Ne vienas jų pasakė: „Jei į kaimą būtų geras kelias, galvotume ne tik patys sugrįžti į gimtinę, bet ir perkelti čia savo verslus“. Juk Pervalkai – ramus, saugus, labai gražioje vietoje įsikūręs kaimas. Gerų pavyzdžių jau turime: mūsų kaime šiandien veikia trys sėkmingos įmonės, sukūrusios apie 60 darbo vietų. Netrukus savo verslus turėtų pradėti dar dvi. Tad tikimės, kad ateityje pas mus gyventojų ne mažės, o daugės.

Duomenis apie iš popieriaus lankstinių sunertą unikalią eglę Pervalkų kaimo bendruomenė artimiausiu metu ketina pateikti Lietuvos rekordus fiksuojančiai agentūrai „Factum“.

Komentuok su Facebook

Ar skaitėte?

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *