Rodos, tik vakar trijų šalių mokiniai šventė 50-ąjį „Draugystės festivalį“, o prabėgo jau beveik metai. Tradiciškai tokie susitikimai vyksta pavasarį, bet vasario mėnesį Lietuvai ir Estijai švenčiant gražius 100 metų Nepriklausomybės jubiliejus, draugai iš Estijos Parnu-Jaagupi mokyklos 51-ąjį festivalį suorganizavo kiek anksčiau.
Vasario 21 dienos ankstyvą rytą Saločių Antano Poškos pagrindinės mokyklos 13-os mokinių ir trijų pedagogų delegacija išvyko į Estiją. Mokinius kelionėje lydėjo anglų, biologijos ir technologijų mokytojos Sandra Vitkevičiūtė, Aušra Šamelienė bei Jolanta Preidžiuvienė. Kelionės smagumai prasidėjo dar neprivažiavus Latvijos ir Estijos pasienio. Sankryžoje prie šviesoforo susitikome latvių delegaciją iš Pilsrundalės vidurinės mokyklos. Vaikai vieni kitus pažino, pasveikino rankų gestais ir kurį laiką abi delegacijos važiavo kartu.
Estijoje mus pasitiko Parnu-Jaagupi mokyklos mokytojai ir mokiniai. Pailsėję po kelionės ir papietavę, rinkomės mokyklos salėje. Šeimininkai surengė trumpą pasveikinimo koncertą. Buvo pristatytos delegacijos, pasikeista atminimo dovanėlėmis, mokyklos fojė surengta fotosesija. Po koncerto mūsų laukė ekskursija po mokyklą, muziejų, Muzikos mokyklą ir biblioteką. Mokyklos muziejuje mokytojai ruošiasi įvairių dalykų pamokoms. Čia taip pat dažnai vyksta pamokos. Parnu-Jaagupi pagrindinėje mokykloje mokosi apie 170 mokinių. Beveik 80 iš jų lanko šalia įsikūrusią muzikos mokyklą. Mokyklos bibliotekoje mokiniai ne tik skaito knygas – jie turi galimybę ruošti pamokas, žaisti, pabendrauti.
Vėliau mokiniai buvo pakviesti į kūrybines dirbtuves mokyklos informatikos kabinete. Pasiskirstę poromis jie kūrė filmuką. Po vakarienės susirinkome į salę, kur vyko mokiniams skirta tradicinių šokių ir žaidimų vakaronė. Visų trijų Baltijos šalių delegacijos turėjo pristatyti po du savo šalies tradicinius žaidimus arba šokius, kartu įtraukiant ir visus salėje buvusius žiūrovus. Mūsų delegacijos šokėjos nustebo, kad estų ir lietuvių tradiciniai šokiai beveik nesiskiria. Gal estų tik muzika kiek ramesnė.
Antrą viešnagės dieną pradėjome orientacinėmis varžybomis. Burtų keliu visų delegacijų nariai pasidalino į tris grupes ir per valandą privalėjo surasti nurodytus objektus aplink mokyklą esančioje teritorijoje. Po sporto gryname ore varžybos buvo perkeltos į mokyklos sporto salę. Čia vyko įvairios estafetės. Viena iš jų – krepšinio kamuolio mėtymas į krepšį. Komandos rungtyniavo, kuri greičiau pataikys 100 metimų.
Po pietų vykome į ekskursiją. Aplankėme vieną gražiausių Estijos mokyklų, pastatytą prieš 100 metų. Mokyklos klasėse mokosi vos po 6–10 mokinių ir pagal Estijos politiką mokykla turėtų būti uždaryta. Bet valstybė saugo šį pastatą kaip kultūros paminklą ir remia mokyklą finansiškai, kad tik ji gyvuotų. Mokyklos lubos puoštos laimę nešančiomis freskomis – mandalomis. Nors mokykloje neprivalomos uniformos, bet per didžiąsias mokyklos ar Valstybės šventes mokiniai užsideda mokyklines kepures. Mokykloje įkurtas kino muziejus. Čia po filmavimų atvežami Estijoje kurtų filmų kostiumai. Muziejuje surinkta gausybė kino ir garso technikos.
Estijoje įsitikinome, kad Kalėdų Senelį galima sutikti ne tik prieš Naujuosius metus, bet ir visą žiemą. Pabūti mažu vaiku ir patikėti pasaka visada smagu. Pakeliui stabtelėjome Kalėdų senelio sodyboje. Pats šeimininkas po sunkaus kalėdinio laikotarpio buvo išvykęs atostogauti. Bet mus pasitiko jo pagalbininkai. Sodybos prižiūrėtoja papasakojo istoriją, kodėl Kalėdų Senis pas vaikus ateina ne pro duris, o pro kaminą. Pas nykštuką kalvį kalėme laimės vinis. Iš aukštų pušų kamienų suręstame namelyje kepėme dešreles ir gėrėme katile ant laužo virtą arbatą, važinėjomės arklių traukiamomis rogėmis. Laikas pralėkė nepastebimai. Trečioji kelionės diena prasidėjo Estijos vėliavos pakėlimu ir manifesto skaitymu estų kalba prie mokyklos muziejaus.
Vėliau ėjome prie paminklo, kur buvo pagerbti už Estijos Nepriklausomybę žuvę didvyriai. Jiems padėta gėlių, uždegtos žvakutės. Vidurdienį mokykloje prasidėjo šventinis koncertas. Per naktį sporto salė virto net 300 žiūrovų talpinančia pokylių sale: ištiesti kilimai, sustatyti staliukai, paruošta scena pasirodymams. Į salę buvome pakviesti netradiciškai: laiptai nukloti kilimu, abiejose laiptų pusėse svečius pasitiko mokinių garbės sargyba, paskelbti į šventę pakviestų svečių vardai ir pavardės, mokyklos direktorės ir mokinių tarybos pirmininkės asmeniniai sveikinimai.
Šventė prasidėjo Estijos himnu ir mokinių bei mokytojų koncertu. Muzikos mokytojos iniciatyva buvo surinkta 100 muzikos instrumentų ir 100 atlikėjų orkestras, taip įprasminant 100 metų valstybės įkūrimo jubiliejų. Muzikinį kūrinį atliko mokyklos mokiniai, mokytojai, direktorė, mokinių tėvai ir mokyklą jau baigę mokiniai. Prie šventės prisijungė ir lietuvių bei latvių delegacijos. Latvių mokiniai šoko tautinį šokį. Mūsų mokyklos delegacija sugiedojo tradicinį „Ilgiausių metų“ ir broliams estams dovanojo liaudišką šokį. Abi delegacijos buvo sutiktos ovacijomis, o po pasirodymų estų mokytojai negailėjo latviams ir lietuviams pagyrų. Estai pripažino, kad jie yra ramesni, kuklesni ir džiaugėsi, kad mes mokame emocingai švęsti ir linksmintis.
Po koncerto latvių delegacijai buvo perduota 2003-iaisiais Latvijoje sukurta simbolinė draugystės vėliava. Visų trijų delegacijų atstovai pjaustė net 35 kilogramų tortą.
Iš 51-ojo draugystės festivalio grįžome pakilios nuotaikos: turiningai praleidome laiką estų mokykloje, šventėme Estijos Nepriklausomybės šimtmetį, kartu prisimindami neseniai paminėtą mūsų valstybės atkūrimo jubiliejų.
Thanks for your blog post. The things i would like to bring up is that computer system memory has to be purchased in case your computer can no longer cope with that which you do along with it. One can add two good old ram boards of 1GB each, for instance, but not certainly one of 1GB and one with 2GB. One should check the car maker’s documentation for one’s PC to ensure what type of memory space is essential.