Vytauto Lapėno jubiliejus prisimintas Tetirvinuose ir Pasvalyje

Vytauto Lapėno bičiuliai, bendražygiai prie jam skirto paminklo Tetirvinuose.

Tik trys dienos skiria iš Kyburių kaimo kilusio garsaus lakūno Vytauto Lapėno (1958–2008) gimimo ir tragiškos žūties datas. Sausio 11 d. jam būtų sukakę 60 metų, o prieš dešimt metų, sausio 14-ąją, lakūnas tragiškai žuvo iš Panevėžio rajono Rojūnų aerodromo į padangę pakilęs autožyru – malūnsparnio ir lėktuvo hibridu.

Akrobatinio skraidymo meistras, Lietuvos, Sovietų Sąjungos, Europos čempionas, Ispanijos nacionalinės akrobatinio skraidymo komandos treneris – tokiais skambiais titulais paženklinta Vytauto Lapėno karjera. Ji ir kitos žymaus kraštiečio gyvenimo stotelės buvo prisimintos praėjusį šeštadienį, sausio 13-ąją, Tetirvinuose ir Pasvalio krašto muziejuje.

Neleido užgesti akrobatinio skraidymo tradicijoms

Po šv. Mišių Pasvalio bažnyčioje lakūno bičiuliai, jį pažinojusieji, vietos bendruomenės atstovai padėjo gėlių prie paminklo V. Lapėnui Tetirvinuose. Nuskambėjus valstybės himnui, ceremonijos vedėjas Tetirvinų bendruomenės pirmininkas Algirdas Mulevičius tarti žodį pakvietė vieną iš šio renginio organizatorių – aeroklubo „Jungtinės Pajuosčio pajėgos“ viršininką, iš Medinių kaimo kilusį mūsų kraštietį Bronislovą Zaronskį. „Mes, vyresni už Vytautą, senstame toliau, o daugelis jaunesnių kolegų jau pralenkė jo amžių. Vytautas Lapėnas mūsų atmintyje visuomet liks žvalus, energingas 50-metis aviatorius“, – kalbėjo B. Zaronskis. Jis prieš aštuonerius metus vadovavo lakūno Vytauto Lapėno atminimo įamžinimo visuomeninei tarybai. Draugėn susibūrusių Vytauto bendražygių, Savivaldybės vadovų, Vaškų seniūnijos ir Tetirvinų bendruomenės atstovų pastangomis 2010 m. rugpjūčio mėnesį ant kalvelės iškilo skulptoriaus Kęstučio Krasausko sukurtas paminklas garsiam lakūnui.

Sveikinimo žodį prie paminklo taręs buvęs minėtos visuomeninės tarybos narys, Savivaldybės mero pavaduotojas Povilas Balčiūnas pažymėjo, kad Vytautas Lapėnas kvapą gniaužiančiais akrobatiniais skrydžiais garsino Lietuvą visame pasaulyje.

„Nuostabu, kuomet išėjęs žmogus savo nuveiktais darbais ilgam išlieka gyvas savo tėviškėnų, bičiulių, draugų atmintyje. Tvirtai tikiu, kad Vytautas nemirė – jis toliau savo skrydį tęsia amžinybėje“, – sakė buvęs ilgametis Lietuvos aeroklubo prezidentas Jonas Mažintas.

Ceremoniją prie paminklo Vytautui Lapėnui vainikavo Tetirvinų padangėje pasirodę du Biržų aeroklubo lėktuvai. Lakūnai porą kartų pamojavę lėktuvų sparnais, praskrido virš susirinkusiųjų.

Prisiminimų popietė apie žymųjį kraštietį tęsėsi jaukiuose ir šiltuose Tetirvinų bendruomenės namuose. Svetingi šeimininkai pasirūpino ne tik arbata ir kava, bet ir kaimiškomis vaišėmis bei specialiu šiai progai užsakytu tortu.

Buvęs Lietuvos akrobatinio skraidymo federacijos (LASF) prezidentas Eugenijus Raubickas papasakojo apie Vytauto Lapėno pastangas, kad pirmaisiais atkurtos nepriklausomos Lietuvos metais nenutrūktų akrobatinio skraidymo tradicijos. „Jis sugebėjo įtikinti tuomečius federacijos vadovus, kad reikia dalyvauti tarptautinėse akrobatinio skraidymo varžybose ir patiems jas organizuoti. Vytauto entuziazmo ir atkaklumo dėka buvo sudaryta Lietuvos akrobatinio skraidymo komanda, o 2002 ir 2004 metais Panevėžio rajono Įstros bei Kauno Stepono Dariaus ir Stasio Girėno aerodromuose surengti 13-asis ir 14-asis Europos akrobatinio skraidymo čempionatai. Malonu, kad dabar Vytauto Lapėno idėjas tęsia ir puoselėja jo kolega, LASF vadovas Eltonas Meleckis, daugelis Vytauto mokinių. Iš jų noriu išskirti nuolatinį tarptautinių akrobatinio skraidymo varžybų dalyvį Aurimą Bezarą“, – kalbėjo E. Raubickas.

Gražų gestą parodė V. Lapėno bičiuliai – verslininkas, Savivaldybės tarybos narys Rimas Želvys, B. Zaronskis, A. Bezaras, Edmundas Ganusauskas ir keletas kitų bendražygių bei giminaičių – aplankę Tetirvinuose gyvenančią lakūno mamą.

Žavėjo geležine valia

Į Pasvalio krašto muziejų susirinkusius Vytauto Lapėno buvusius bendražygius ir svečius muzikiniais kūriniais pasveikino Petro Vileišio gimnazijos jaunųjų gitaristų kvartetas, kurio vadovas – mokytojas, režisierius Sigitas Paliulis. Muziejininkė Bronislava Lapinskaitė priminė susirinkusiesiems, kad muziejaus antrojo aukšto ekspozicijų salėje galima apžiūrėti skulptoriaus K. Krasausko sukurtą Vytauto Lapėno gipsinį biustą, prieš dešimt metų Rojūnų aerodrome avariją patyrusio autožyro nuolaužą ir kitus padangių asą menančius eksponatus.

Muziejuje toliau prisiminimais, tarsi iš smulkių spalvotų kaleidoskopo dalelių, buvo dėliojamas Vytauto Lapėno paveikslas, o ekrane sukosi lakūną menančios fotografijos. Vienoje eksponuotoje nuotraukoje įamžintas taip pat tragiškos lemties V. Lapėno bičiulis iš mokyklinių laikų Valdas Šimoliūnas. Panevėžio aeroklubo nario V. Šimoliūno širdis sustojo Alpių kalnuose, Italijoje, kitą dieną po tragiškos jo bičiulio žūties Rojūnuose.

Svarbiausius V. Lapėno gyvenimo ir veiklos momentus išvardino viešosios įstaigos „Lietuvos aviacijos paveldas“ direktorius Mantas Butkus. Garsus aviatorius lėktuvais raižė ne tik dangų, bet ir domėjosi politika. 2000–2004 metais jis dirbo Seime. Į šalies parlamentą V. Lapėnas buvo išrinktas pagal jo bendražygio Rolando Pakso vadovautos Liberalų sąjungos kandidatų sąrašą.

Vienas iš artimiausių mūsų žymaus kraštiečio bičiulių, aviatorius, rašytojas Edmundas Ganusauskas po lakūno žūties 2008 metais parašė per 200 puslapių apimties atsiminimų knygą „Vytautas Lapėnas“. Muziejuje jis detaliai papasakojo apie 1989 metų vasarą Vilniaus Kyviškių aerodrome įvykusią aviakatastrofą, per kurią V. Lapėnas stebuklingai išsigelbėjo. Jo pilotuojamas lėktuvas „Jak 55“ rėžėsi į medį ir užsiliepsnojo.

Tetirvinų bendruomenės tarybos narių Ingridos Gumbelevičienės (kairėje) ir Almos Bitinienės rankose – aviacijos atributika papuoštas tortas.

„Labiausiai stebino begalinė Vytauto savitvarda ir ramybė. Nors viena koja buvo panaši į apdegusį medį, tačiau iš bičiulio lūpų nesigirdėjo nė menkiausios aimanos. Jis truputį pakėlė ranką, pajudino pėdą ir tarė: pasakykit Astai (lakūno žmonai – aut.), kad viskas veikia, nors šiek tiek apdegę. O tas „šiek tiek“, kaip vėliau paaiškėjo – beveik pusė kūno“, – pasakojo šio kraupaus įvykio liudininkas E. Ganusauskas. Iš Vilniaus smarkiai sužalotas lakūnas buvo pervežtas į Kauno klinikas. „Po avarijos buvo praėję pora dienų. Įėjau į palatą, kurioje gulėjo Vytautas, ir pamačiau baisų vaizdą: ant papilkėjusio veido aiškiausiai buvo parašyta – mirtis“, – toliau prisiminimais dalinosi svečias. Bičiulių pastangomis, V. Lapėnas iš Karmėlavos aerodromo buvo nuskraidintas į Maskvą. Sužeistam lietuvių aviatoriui chirurgai amputavo smarkiai apdegusią kairę koją ir kairės rankos pirštus. Daugelis manė, kad po tokių išbandymų lakūnas nebepakils nuo neįgaliojo vežimėlio. Tačiau geležinės valios padangių asas tarytum Feniksas iš pelenų ne tik pakilo, bet ir vėl sėdo į akrobatinio lėktuvo kabiną. Neturėdamas kojos jis sugebėjo Europos akrobatinio skraidymo čempionato sudėtingiausioje laisvojoje programoje iškovoti sidabro medalį.

LASF prezidentas, daugkartinis Lietuvos akrobatinio skraidymo čempionas Eltonas Meleckis tvirtino, kad nežinia, kuriuo keliu būtų pasisukęs jo gyvenimas, jei ne pažintis su Vytautu Lapėnu. Abu garsius lakūnus draugėn suvedė studijos Vilniaus inžineriniame statybos institute (dabar – Vilniaus Gedimino technikos universitetas) ir bendrabučio kambaryje praleisti penkeri metai.

„Iš pat pirmų dienų supratau, kad Vytautas tvirtai laikosi režimo, nes lygiai vidurnaktį liepdavo kambaryje išjungti šviesą. Taigi jo dėka baigiau institutą, nesimokęs nė vienos nakties “, – šyptelėjo svečias. Mūsų kraštiečio paskatintas E. Meleckis peržengė aeroklubo slenkstį. Vytautas turėjo motociklą „Jawa“, su kuriuo abu draugai iš Saulėtekio gatvės bendrabučio važinėdavo į aeroklubą. Toliau svečias papasakojo, kaip jis savo bičiuliui padėjo susipažinti su būsima žmona. „Po kelių mėnesių atšventėme vestuves. Asta ir Vytautas susilaukė dviejų vaikų – dukros Rūtos ir sūnaus Vytauto. Manau, kad esu netiesioginis jų pažinties „kaltininkas“, – šypsodamasis kalbėjo LASF vadovas E. Meleckis.

Prisiminimais, pamąstymais apie V. Lapėną dalinosi ir kiti popietės dalyviai. Sveikinimo žodžius tarę Seimo narys Antanas Matulas bei Savivaldybės meras Gintautas Gegužinskas tvirtino, kad mes turime didžiuotis iš Pasvalio krašto kilusiu garsiu lakūnu ir toliau saugoti bei puoselėti jo atminimą.

Spalvingą ir turiningą Vytauto Lapėno gyvenimo kelią mena nebe pirmą kartą muziejuje eksponuojama Andriaus Repšio fotografijų paroda „Žmogus – paukštis“.

Komentuok su Facebook

Ar skaitėte?

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *