Pasvalio kultūros centras užkopė ant aukščiausio įvertinimo laiptelio

„Gauta aukščiausioji kategorija – tai viso kultūros centro ir jo skyrių darbuotojų nuopelnas“, – džiaugiasi direktorius Robertas Lavickas. Aidos DULKIENĖS nuotrauka

Pasvalio kultūros centro istorijos metraštyje 2017-ieji bus pažymėti senąjį miesto parką atgaivinusiu antruoju Šiaurės Lietuvos chorų festivaliu, miesto 520-ųjų metinių švente, tarptautiniu projektu „Theater cluster“ ir kitais įsimintinais renginiais. Toliau vyksta kaimų skyrių struktūrinė pertvarka, o šiuolaikišką Kultūros centro pastato fasadą sparčiai vejasi ir interjeras – atnaujinamos patalpos, kuriamos naujos erdvės.

Tad lapkričio pabaigoje Savivaldybės tarybos priimtą sprendimą suteikti Pasvalio kultūros centrui aukščiausią kategoriją turbūt pagrįstai galima įvardinti per pastaruosius kelerius metus įvykusių teigiamų pokyčių pripažinimu ir įvertinimu. Nuo jo ir pradėjome pokalbį su Pasvalio kultūros centro direktoriumi Robertu Lavicku.

Smarkiai viršijo reikalingą balų sumą

Prieš beveik ketverius metus R. Lavickui tapus Pasvalio kultūros centro direktoriumi ši savivaldybės biudžetinė įstaiga turėjo pirmą kategoriją. „Iš tikro ji jau nebegaliojo, nes minėta kategorija buvo suteikta dar 2004 metais. Naujas kultūros centrų akreditavimo tvarkos aprašas pasirodė 2009-aisiais, tad veiklos įvertinimo procesą reikėjo atlikti iš naujo. Tačiau Pasvalyje to nebuvo padaryta“, – aiškino R. Lavickas. Kultūros ministro patvirtintame minėtame akreditavimo tvarkos apraše išvardintos keturios kultūros centrų kategorijos ir kriterijai, pradedant žemiausia trečiąja ir baigiant aukščiausiąja.

Direktorius pirmiausia paaiškino, kad kategoriją suteikė steigėjas – Savivaldybės taryba, o akreditaciją vykdė administracijos direktoriaus įsakymu sudaryta komisija, kuriai vadovavo Pasvalio Mariaus Katiliškio viešosios bibliotekos direktorė, šalies savivaldybių viešųjų bibliotekų asociacijos vadovė Danguolė Abazoriuvienė. Komisijos nariais buvo paskirti penki Savivaldybės atstovai, o Kultūros ministerijai joje atstovavo Regionų kultūros skyriaus vyriausioji specialistė Jadvyga Lisevičiūtė. Kadangi vertinimo kriterijų sąrašas ilgas, paminėsime tik kelis. Akreditavimo komisija domėjosi darbuotojų kvalifikacija ir jos kėlimo galimybėmis, materialinės bazės pokyčiais, mėgėjų meno kolektyvų lygiu, etnokultūros sklaida, projektiniu darbu ir kita kultūros centro veikla.

Lapkričio pradžioje akreditavimo komisija apžvelgė nuveikto darbo rezultatus ir Savivaldybės tarybai pasiūlė Pasvalio kultūros centrui suteikti aukščiausią kategoriją. Norint ją gauti reikia surinkti mažiausiai 1400 balų, o Kultūros centrui komisija skyrė net per 2000 .

Kultūros centro veikla pasikeitė iš esmės. Iš didžiausios sėkmės sulaukusių projektų išskirtas jau minėtas Šiaurės Lietuvos chorų festivalis, Baltijos kelio 25-mečiui skirtų renginių ciklas 2014 metų rugpjūtį, pernai surengtas jubiliejinis pradedančiųjų atlikėjų ir grupių festivalis „Nauji veidai“, šiemet vykęs tarptautinis teatrų festivalis „Theater cluster“.

Didelės įtakos komisijos apsisprendimui turėjo teigiami materialinės bazės pokyčiai. Pasvalio kultūros centras jau gali pasigirti modernia garso ir apšvietimo technika, o kai kurie mėgėjų meno kolektyvai – naujais rūbais ir instrumentais. Tačiau eilėje laukia dar septyni kolektyvai, kurie viliasi kitąmet pasipuošti naujais rūbais, tarp jų šiemet Krašto premiją gavusi liaudiškos muzikos kapela „Vaškai“. Direktorius tikisi, kad kitąmet pagaliau pavyks pradėti žiūrovų salės ir scenos rekonstrukciją. Ji vyks etapais, nes sunku iš karto gauti didžiulę pinigų sumą. Šiemet iš sutaupytų lėšų baigiamos siūti naujos scenos užuolaidos, kurias žiūrovai pamatys sausio pabaigoje arba vasario pradžioje. Kitąmet taip pat tęsis naujos erdvės pritaikymo 50 vietų kino salei darbai. Ateities pirkinių saraše yra ir mobilioji lauko scena.

Pasvalio kultūros centre, Joniškėlio ir kaimų skyriuose yra 72 darbuotojai. Šiemet tęsėsi struktūriniai pokyčiai, kuriuos akreditavimo komisija taip pat įvertino. Mažesni kaimų skyriai jungiami prie didesnių. „Taip atrišamos rankos didesniems projektams ir bendriems renginiams, o žmonės, kaip ir anksčiau, liko dirbti tose pačiose vietose“, – aiškino R. Lavickas.

Direktorius pasidžiaugė, kad kultūros darbuotojų kolektyvo gretas papildo jauni žmonės. Nuo gruodžio 1-osios Saločių skyriaus administatore tapo režisierė Andrėja Gričiutė, o iki tol šias pareigas užėmęs skulptorius Valius Remeika paskirtas renginių koordinatoriumi.

Anot Pasvalio kultūros centro vadovo, vargu ar būtų įmanoma eiti pirmyn be Savivaldybės vadovų, tarybos narių palaikymo. „Reikia tik kantrybės, nes neįmanoma vienu ypu įgyvendinti visų sumanymų“, – kalbėjo R. Lavickas.

Svarbiausias metų renginys – Šimtmečio dainų šventė

Svarbiausias kitų metų kultūros renginys – birželio 30–liepos 6 dienomis Kaune ir Vilniuje vyksianti Lietuvos šimtmečio dainų šventė „Vardan tos…“. Joje skambės ir pasvaliečių balsai bei suksis mūsų kolektyvų šokėjų poros. Kultūros centro direktorius R. Lavickas Savivaldybės vadovams pateikė sąmatą, kurioje paaiškinta, kiek ir kokių naujų rūbų, instrumentų reikia kolektyvams, kad jiems per šį prestižinį renginį netektų raudonuoti.

Per kelerius metus nauji rūbai nupirkti Pasvalio ir Raubonių fokloro ansambliams „Rags“ bei „Tatula“, chorui „Canticum novum“. Pastarasis projektas, anot direktoriaus, tapo ypač dideliu iššūkiu, nes norint visus choristus aprengti naujais rūbais reikia didelės pinigų sumos. „Dar trūksta kai kurių detalių, tačiau iki Šimtmečio dainų šventės bus suspėta jomis pasirūpinti“, – kalbėjo direktorius. Taip pat įsigyta trimitų, armonikų, nupirka basetlė ( violončelę primenantis styginis muzikos instrumentas).

Vienas iš nuolatinių dainų šventės dalyvių – pagyvenusių žmonių liaudies šokių kolektyvas „Abrūsėlis“, vienintelis tokio žanro mėgėjų meno kolektyvas rajone. Vieša paslaptis, kad jis jau buvo pradėjęs merdėti. Nuo sausio 1-osios „Abrūsėlio“ vairą perims Švobiškio skyriaus administratorė Lina Bžėskienė. Naujai vadovei teko nelengva užduotis sulipdyti pradėjusį skylinėti šokių ansamblį, juola kad atranka į Šimtmečio dainų šventę įsibėgėja.

Na, o artimiausias iššūkis kultūros darbuotojams – Vasario 16-oji, kuomet minėsime valstybės atkūrimo šimtmetį. Direktorius taip pat užsiminė, kad jau laikas iš esmės keisti pabodusį Pasvalio miesto šventės formatą. „Mes patys klimpstame į seną molį, o paskui kritikuojame, kad viena ar kita šventės dalis buvo nepatraukli. Manau, kad privalome aukštyn kelti meninio ir organizacinio lygio kartelę, nes tai ir įpareigoja gauta aukščiausioji kategorija, už kurią dėkingas visai komandai – Pasvalio kultūros centro ir skyrių darbuotojams“, – sakė R. Lavickas. Be abejo, jie tikisi, kad šis aukštas įvertinimas taip pat turės solidesnią finansinę išraišką kitų metų Savivaldybės biudžete.

Komentuok su Facebook

Ar skaitėte?

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *