Apie tai, kad nuo spalio mėnesio pradžios už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą įvedama dvinarė rinkliava, „Darbe“ ne kartą buvo rašyta. Birželio 29 d. publikacijoje „Dvinarė rinkliava: mokėsim ne tik už išvežtas šiukšles“ kolegė Zina Magelinskienė išsamiai paaiškino, kas sudaro dvinarės rinkliavos pastoviąją ir kintamąją dalis. Primename, kad pastovioji rinkliavos dalis priklauso nuo nekilnojamojo turto objekto paskirties ir jo ploto. Tuo tarpu kintamoji rinkliava skirtinga daugiabučių ir individualių namų gyventojams. Daugiabučiuose ir individualiuose namuose gyvenantiems bei kolektyviniais konteineriais besinaudojantiems asmenims kintamoji dalis priklauso nuo gyventojų skaičiaus, o nuosavų namų gyventojams, besinaudojantiems individualiais konteineriais – nuo jų skaičiaus, tūrio ir šiukšlių išvežimo dažnumo.
Minėtoje publikacijoje taip pat priminta, kad mūsų rajono Savivaldybės taryba viena paskutiniųjų šalyje patvirtino dvinarės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus.
Rugsėjo 16 d. „Darbe“ pasirodė užsakomasis Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centro (toliau – PRATC) straipsnis „Pasvalio rajone bus pradedama taikyti dvinarė vietinė rinkliava“. Jame dar kartą paaiškinta pastoviosios ir kintamosios rinkliavų skaičiavimo metodika, primenama, kad nuosavų ir daugiabučių namų gyventojams taikomi skirtingi tarifai. Tame pačiame straipsnyje informuojama, kad nuo spalio 1 d. vietinę rinkliavą administruos PRATC, o atliekų surinkėjas ir vežėjas nesikeičia. Šias paslaugas ir toliau teikia UAB „Pasvalio gerovė“. Tarytum nujausdamas, kokia kils erzelynė gyventojams gavus naujo administratoriaus mokėjimo pranešimus už šių metų paskutinį ketvirtį, PRATC įspėjo apie galimą duomenų netikslumą, nes nėra sutvarkyti Registrų centre nekilnojamojo turto duomenys.
Sąskaitas už šiukšlių išvežimą gavo ir mirusieji
Nors PRATC bandė iš anksto apsidrausti siųsdama sąskaitas su, švelniai tariant, netiksliais duomenimis, tačiau tokios erzelynės, kokia kilo šios savaitės pradžioje, turbūt net nesapnavo. Praėjusios savaitės pabaigoje nemažai žmonių, gavusių naujos rinkliavos mokėjimo pranešimus, patyrė šoką. Pranešimuose buvo įrašyta mirusiųjų pavardės, jau nekalbant apie klaidingą buto ar namo plotą bei kitus absurdiškus, „iš lubų“ ištrauktus duomenis. Pavyzdžiui, šių eilučių autorius, atvertęs pranešimą, sužinojo, kad jam priklausančiame name „gyvena“ dar ir kita šeima. Panašios nesąmonės, savaime suprantama, papiktino žmones, todėl nuo pat pirmadienio ryto Pasvalio autobusų stoties pastate įsikūręs PRATC padalinys tiesiogine to žodžio prasme buvo apgultas įsiaudrinusių klientų. Kiti teisybės bandė ieškoti Savivaldybės rūmuose ir „Darbo“ laikraščio redakcijoje.
Stebina, kad sparčiai besivystančių informacinių technologijų ir kompiuterių amžiuje duomenų bazėse gali vyrauti toks chaosas. Tad dabar gyventojai priversti gaišti laiką pažymoms apie deklaruotus asmenis bei kitiems reikalingiems dokumentams gauti. Vakar Pasvalio apylinkų seniūnijos seniūno pavaduotoja Daiva Mainonienė sakė, kad nuo pirmadienio jau išdavė 19 pažymų apie savininkui priklausančiose gyvenamosiose patalpose deklaruotus asmenis.
Įžvelgia „išbuožinimą“
Birželio mėnesį Savivaldybės tarybai svarstant dvinarės rinkliavos nuostatus, jos narys, rajono ūkininkų sąjungos vadovas Vilhelminas Janušonis įspėjo, kad šis mokestis pirmiausia papiktins daug pastatų turinčius verslininkus, ūkininkus, įmonių vadovus. Savivaldybės tarybos narys dvinarę rinkliavą tiesiai šviesiai pavadino „mokesčiu už orą“, nes pastoviąją jos dalį privalės mokėti visi, net ir nenaudojamų statinių savininkai. Vienas iš jų – pirmadienį redakcijoje apsilankęs Krinčino seniūnijos Kraštų kaimo gyventojas Darius Varžinskas neslėpė apmaudo ir nusivylimo. „Anksčiau už šiukšlių išvežimą mokėdavau apie 20 eurų per ketvirtį. Praėjusią savaitę gavus pranešimą paaiškėjo, kad mokestis pabrango tris kartus ir dabar turėsiu mokėti 60 eurų. Aš neuždirbu tokios sumos, kad galėčiau sau leisti tiek mokėti už šiukšles“, – piktinosi pašnekovas. Nuosavame name gyvenančios trijų asmenų šeimos galva turi įsigijęs daugiau nekilnojamojo turto – apgriuvusią buvusią valgyklą, kadaise statybinių medžiagų gamyklai priklausiusį butą, negyvenamąją sodybą Trečionėliuose, kurią, anot redakcijos svečio, laiko vien dėl obuolių. „Nė viename iš išvardintų pastatų jokia veikla nevykdoma ir jie yra tušti. Gana pigiai pavyko nuspirkti, nes galvoju apie ateitį – gal vaikams pravers? Mokesčių inspekcijai už buvusios valgyklos pastatą ir taip per metus sumoku 40 eurų, nes registre jis įrašytas kaip komercinės paskirties objektas, nors, kaip minėjau, jame niekas nevyksta. O dabar turėsiu mokėti dar 26 eurus per ketvirtį už šiukšles, kurių nėra. Tai jau galima įvardinti kaip valstybinį reketą“, – liejo apmaudą D. Varžinskas.
PRATC Pasvalio padalinio darbuotoja jam atsakiusi, kad niekuo negalinti padėti, nes atliekų tvarkymo dydžio nustatymo metodiką ir nuostatus patvirtino Savivaldybės taryba. „Pasakė, kad šio sprendimo nekomentuos ir patarė kreiptis į Savivaldybės administraciją. Nuėjęs į rūmus sužinojau, kad sprendimo rengėjas, vyriausiasis specialistas Algimutis Balčiūnaitis šią savaitę dar atostogauja. Be to, juk jis vis vien Savivaldybės tarybos sprendimo nepakeis. Pirmajame Savivaldybės rūmų aukšte sėdinti darbuotoja atspausdino minėtą sprendimą, tad tuo mano „aiškinimasis“ ir baigėsi. Manau, kad reikės Panevėžyje pasitarti su advokatu ir galbūt kreipsiuosi į teismą“, – svarstė D. Varžinskas. Baigdamas pokalbį Kraštų kaimo gyventojas pridūrė, kad nesistebi neslūgstančia emigracijos banga. „Praėjus beveik trims dešimtmečiams po Nepriklausomybės niekaip nepavyksta priimti normalių įstatymų, kad žmonės nustotų bėgę iš Lietuvos“, – su nevilties gaidele balse atsisveikino D. Varžinskas.
Visą straipsnį skaitykite 2017-12-07 „Darbe“
