Neturintiems vandentiekio pasvaliečiams – naujos galimybės

Rajono Savivaldybė teiks paraišką Aplinkos ministerijai dėl dotacijos iš Aplinkos apsaugos rėmimo programos. Už gautas lėšas prie centralizuotų vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo tinklų galės būti prijungti Pasvalio mieste esantys privatūs gyvenamieji namai, iki šiol nesinaudoję centralizuotų tinklų paslaugomis.

Pagal Aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšų naudojimo tvarką minėta dotacija gali būti skiriama tik gyvenamosioms vietovėms, turinčioms ne mažiau kaip 2 tūkst. gyventojų. Tad projektas galės būti įgyvendinamas tik Pasvalio mieste, nes tik Pasvalys mūsų savivaldybės teritorijoje atitinka tokį reikalavimą.

Vienai savivaldybei numatyta dotacijos suma – apie 100 tūkst. eurų. Parama vienam būstui prijungti prie centralizuotų vandens tiekimo ir kanalizacijos tinklų – iki 1000 eurų. 30 proc. įgyvendinamo projekto išlaidų Savivaldybė įsipareigojo padengti iš savo biudžeto.

Aplinkos ministerijos rašte savivaldybėms akcentuojama, jog pirmenybė, už paramos lėšas prie centralizuotos vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemos prijungiant privačius gyvenamuosius namus, turi būti teikiama nepasiturintiems gyventojams, gaunantiems piniginę socialinę paramą. Tad pirmiausia bus finansuojami tie projektai, kuriuose numatyta, jog paramos lėšomis galės pasinaudoti daugiau nepasiturinčių žmonių.

Rajono vyriausiasis ekologas Algimutis Balčiūnaitis minėjo, kad gavus dotaciją, prie centralizuotų vandentiekio ir nuotekų tinklų galėtų būti prijungti visi bendros sistemos dalimi dar nesantys Pasvalio miesto gyvenamieji namai, žinoma, ten, kur tą leis techninės galimybės.

Šiandien Pasvalio mieste vandentiekio ir nuotekų tvarkymo centralizuotos sistemos paslaugomis naudojasi 97 proc. pasvaliečių. Mūsų rajono savivaldybė yra viena iš aštuonių Lietuvos savivaldybių, įgyvendinusių ES reikalavimą, kad gyvenamosiose vietovėse, turinčiose ne mažiau kaip 2 tūkst. gyventojų, bent 95 proc. jų naudotųsi centralizuotais vandentiekio ir nuotekų tinklais. Visos kitos šalies Savivaldybės tokio rodiklio dar nepasiekė. Tad ES paramą gavusioms ir įsipareigojimų nevykdančioms savivaldybėms, o tiksliau – joms priklausančioms vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įmonėms, gresia skaudžios sankcijos. Kartu paėmus, į ES biudžetą jos turėtų grąžinti apie 15 mln. eurų. Todėl stengiamasi išnaudoti visas priemones, kad iki 2020 metų minėtas 95 proc. rodiklis būtų pasiektas visoje Lietuvoje.

„O ką daryti toms gyvenvietėms, kuriose gyvena, tarkim, pusė tūkstančio ar dar mažiau žmonių? – Savivaldybės tarybos posėdyje klausė jos narė Janina Katauskienė. – Sakykim, Žilpamūšio gyvenvietė jau keliolika metų laukia centralizuotų vandentiekio ir nuotekų tinklų, bet vis nesulaukia“.

Algimutis Balčiūnaitis minėjo, jog šiuo metu „Pasvalio vandenų“ įmonė yra parengusi projektą ir pateikusi paraišką dėl vandentiekio ir nuotekų tinklų plėtros dviejuose mūsų rajono miesteliuose – Daujėnuose ir Krinčine. Projektas bus įgyvendintas už lėšas, kurias Pasvalio rajonui ES skyrė 2014–2020 metų finansavimo laikotarpiu. Daugiau ES paramos pinigų kol kas nėra numatyta.

Rajono meras Gintautas Gegužinskas pridūrė, jog vis dėlto yra vilties, jog ateityje paramos lėšos bus perskirstytos. Lietuvoje pelningai dirba tik šešios vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įmonės, tarp jų – ir „Pasvalio vandenys“. Tad tikimasi, kad laikui bėgant Aplinkos ministerija perskirstys kitų šalies savivaldybių nepanaudotas paramos lėšas. O tada daugiau jų tektų toms savivaldybėms, kurios, investavusios dalį savų lėšų, būtų pajėgios paramą įsisavinti, t. y. toms, kurios turi ekonomiškai stiprias vandentvarkos įmones.

Komentuok su Facebook

Ar skaitėte?

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *