Prasidėjo varyminės medžioklės sezonas

Spalio 15-ąją prasidėjo aktyvusis medžioklės sezonas. Nuo šios dienos jau leidžiama medžioti žvėris juos išvarant į medžiotojų liniją. Iki sezono pradžios vyko selektyvi kanopinių žvėrių medžioklė, daugiau dėmesio skiriant patinų atrankai. Medžiotojai selekcininkai šiam tikslui naudojo kitus medžioklės būdus – tykojimą, sėlinimą, laukimą bokšteliuose.

Nuo pastarųjų medžioklės su varovais skiriasi aktyvumu. Dažniausiai jos suburia didesnį medžiotojų būrį, taip pat jų metu galima geriau pažinti mišką, stebėti, kiek ir kokių gyvūnų yra medžioklės plotuose. Tokios medžioklės pagrindinis tikslas nėra sumedžioti kuo daugiau gyvūnų. Teisingiau būtų sakyti, jog tai yra aktyvus poilsis gamtoje su bendraminčiais.

Taisyklių laikomasi

Pasidomėjus, kaip laikomasi varyminės medžioklės taisyklių mūsų krašte ir kokios sankcijos ar baudos gresia pažeidėjams, Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos inspekcijos specialistai teigė, kad, siekiant užtikrinti šių medžioklių saugumą, jos ir prasideda spalio viduryje. Tada medžiai jau būna numetę lapus, todėl pagerėja tiek matomumas, tiek girdimumas. Šiuo laikotarpiu pagal Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisykles jau galima medžioti daugelį medžiojamųjų gyvūnų. Anot medžiotojų, prasideda didysis medžioklės sezonas. Medžioklių su varovais metu minėtų taisyklių pažeidimų nustatoma ne itin daug. Medžiotojai supranta, kad taisyklių reikalavimų laikymasis užtikrina saugią medžioklę. Gyvosios gamtos inspekcijos pareigūnai kartais nustato, kad medžiotojai neryši ryškios spalvos juostos, nedėvi tokios kepurės ar liemenės, taip pat nešasi medžioklinį ginklą ne perlaužus, o po medžioklės vežasi šautuvą neįdėję jo į dėklą, kartais iš ginklo neišima šovinių ir pan. Už tokius pažeidimus numatyta administracinė bauda nuo 30 iki 90 eurų. Tačiau dažnai to neprireikia – pakanka ir įspėjimo.

Šiurkščių medžioklės taisyklių pažeidimų vykdant varyminių medžioklių kontrolę per praeitą sezoną mūsų rajone nebuvo nustatyta.

Saugumui – ypatingas dėmesys

Kaip informavo Pasvalio medžiotojų draugijos pirmininkas Rimantas Kregždė, mūsų rajone yra 10 būrelių, vienijančių per 300 medžiotojų. Vieni jais tampa, kiti medžioklės atsisako, dalis atsisakiusiųjų po vieno kito sezono vėl grįžta į savo būrelį. Taigi rotacija vyksta nuolat. Bet visi medžiotojai kas penkerius metus privalo pakartotinai išlaikyti saugios medžioklės egzaminą. Dauguma tai padarė užpernai. Kadangi visi jie laikosi saugumo taisyklių reikalavimų, jokio pavojaus nekyla nei medžioklės dalyviams, nei grybautojams, kuriems visada pasiūlome luktelti pusvalandį prie medžiotojų, laukiančių, kol per liniją perbėgs varovų išginti žvėrys. Jų antrą kartą niekas nebevaro, todėl žmonės vėl gali eiti į mišką“, – aiškino R. Kregždė.

Vis dėlto Gyvosios gamtos inspekcijos pareigūnai nori gyventojams priminti, kad patikimiausia atsargumo priemonė – vengti miškų, kuriuose vykdomos medžioklės su varovais.

Šaudamas medžiotojas privalo įsitikinti, kad šūvis nebus pavojingas kitiems asmenims, naminiams bei nemedžiojamiems gyvūnams, taip pat, kad nepadarys žalos pastatams ar kitiems žmogaus ūkinės veiklos objektams. Tačiau jei dar ir gyventojai bus atsargesni, tikrai bus išvengta nelaimingų atsitkimų. Gyvosios gamtos inspekcijos pareigūnai perspėja, kad prasidėjus medžioklių su varovais sezonui, sugriežtins kontrolę: vyks į reidus savaitgaliais, tikrins vykdomas medžiokles, kuriose ypatingą dėmesį skirs saugumui užtikrinti.

Žvėrys niekur nedings

Nors varyminių medžioklių sezono pradžia jau paskelbta, medžiotojai dar neskuba su šautuvais į miškus. Anot R. Kregždės, norint, kad varyminė medžioklė būtų saugi, reikėtų mažiausiai savaitę luktelėti. „Kadangi iki šiol nebuvo stipresnių rudeninių šalnų, daug medžių ar krūmų dar nėra numetę lapų. Be to, nemažai kur žaliuoja ir aukštos žolės. Tokia aplinka nėra palanki varyminėms medžioklėms. O kol kas dar galime medžioti tykojant, sėlinant ar laukiant bokšteliuose“, – sakė Pasvalio medžiotojų draugijos vadovas.

Jis taip pat prognozavo, kad šį sezoną iš medžioklių su varovais medžiotojai be laimikio grįžti dažnai neturėtų, nes mūsų miškuose per pastaruosius metus pastebimai padaugėjo elnių ir stirnų. Dėl to „kalčiausi“ šernai, kurie medžiojami ištisus metus. Bokštelyje laukiantis medžiotojas, šaudamas į šerną, visada išbaido galbūt netoliese buvusius elnius ar stirnas, kurie išsigandę šūvio garso sprunka slėptis gilyn į mišką ir vėl pamatyti jų nebeįmanoma. O kad elnių bei stirnų yra daugiau nei pakankamai, rodo ne tik dažnėjantys automobilių susidūrimai su per kelius lakstančiais gyvūnais. Pastaraisiais metais neretai dėl žiemą elnių, stirnų ir briedžių „apgenėtų“ ąžuoliukų skundžiasi miškininkai.

Pasvalio rajone per 2016–2017 metų sezoną sumedžiota 447 stirnos, 81 taurusis elnias. 21 briedis, 2 danieliai, 645 šernai.

Bet medžiotojai anaiptol nėra saiko nejaučiantys žvėrių žudikai. „Dėl afrikinio kiaulių maro pavojaus nurodyta, kad medžioklės ploto vienete – miške ar miško kvartale – leidžiama tik viena medžioklė su varovais. Tačiau fauną tausojantys mūsų rajono būrelių medžiotojai dažniausiai neišnaudoja ir jos, nes medžioklės plotų jiems kol kas pakanka“, – tikino R. Kregždė.

Nors elnių bei stirnų populiacija per šį sezoną tikriausiai bus praretinta, didžiausia grėsmė vis dar išlieka šernams. Pastarųjų žvėrių siekiama šaudyti kuo daugiau. Bet medžiotojai sako pasigendantys profesionalių gamtininkų pagalbos: niekur neskelbiami moksliniai straipsniai apie šernų gyvenimo būdą, jų elgseną, įpročius. Tad medžioklių metu visada tenka vadovautis savo patirtimi, kuri ne visų vienoda.

Vilkų nėra per daug

Spalio 15 dieną prasidėjo ir vilkų medžioklės sezonas. Kaip ir per praeitą, jo metu leista sumedžioti 60 vilkų. Pusė šio kiekio, po 1–3, išdalinta 21 savivaldybei, kur, kaip manoma, vilkų populiacija gausiausia. Jei šių rajonų medžiotojai nustatytų limitų neįvykdys iki sausio 31-osios, likutis bus pridėtas prie bendro skaičiaus. Bet tai mažai tikėtina, nes 60 vilkų dažniausiai būna nušaunama dar neįpusėjus sausiui.

Pasvalio rajonas nėra itin miškingas. Tad ir vilkų jame nėra daug – praėjusią žiemą suskaičiuota tik apie 10 pilkių. Dėl to nereikia stebėtis, jog per praeitą medžioklės sezoną rajono medžiotojai nesuspėjo iki limito išnaudojimo nušauti nė vieno miško sanitaro. Šis sezonas nebus tuščias, nes pirmąją jo dieną vienas vilkas jau krito nuo medžiotojo, tykojusio šernų, šūvio.

Aišku, ūkininkai norėtų, kad vilkų būtų šaudoma daugiau, nors šių plėšrūnų daroma žala ir nėra didelė. Kaip informavo Savivaldybės vyriausiasis specialistas ekologijai Algimutis Balčiūnaitis, šiemet gauti keturi prašymai atlyginti nuostolius už vilkų paskerstus gyvulius. Plėšrūnų aukomis tapo 6 avys ir 2 veršeliai. Apskaičiuotos žalos bendra suma – 426 eurai. Dažniausiai gyvuliai nukenčia rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais, kai vilkės moko paaugusius jauniklius medžioklės ypatumų.

Anot A. Balčiūnaičio, kaimo gyventojai turėtų būti atsargesni ir nepalikti nakčiai ganyklose neaptvertų savo gyvulių.

Komentuok su Facebook

Ar skaitėte?

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.