Spalio 15 dieną prasidėjo vilkų medžioklės sezonas. Jis truks iki balandžio 1-osios. Jeigu sezonui skirtas vilkų sumedžiojimo limitas bus išnaudotas anksčiau, sezonas aplinkos ministro įsakymu bus nutrauktas. Paprastai jis trunka tik iki sausio vidurio. Per šį 2017–2018 m. medžioklės sezoną leista iš viso sumedžioti 60 vilkų. Pastaraisiais metais šis limitas nebesikeičia.
Dėl to nieko keista, kad mūsų mažai miškingame rajone medžiotojams dažnai nepavykdavo suspėti nušauti nors vieną „miško sanitarą“. Taip buvo ir per praeitą 2016–2017 m. sezoną.
Tačiau šis sezonas tikrai nebus tuščias. Praėjusį sekmadienį – pačią pirmąją vilkų medžioklės sezono dieną – sėkmė nusišypsojo „Naradavos“ būrelio medžiotojui Sigitui Pranskūnui. „Sėdėjau ant kėdutės Barklainių miško pakraštyje laukdamas, kol iš kukurūzų lauko nosį iškiš koks nors šernas. Šių žvėrių pėdsakų palaukėje buvo tikrai daug, todėl tikėjausi, jog medžioklė bus sėkminga. Tačiau apie septintą vakaro pastebėjau bėgantį vilką. Šoviau ir pataikiau. Tad šernų medžioklę teko baigti, nes netikėtai sumedžiotą laimikį – kelerių metų vilkę – reikėjo gabenti namo“, – pasakojo S. Pranskūnas. Jam tai jau nebe pirmas sumedžiotas vilkas. Vienas pilkis nuo taiklaus šūvio krito prieš ketverius metus Butniūnų miške, kitas irgi ten pat – per užpraeitą medžioklės sezoną. „Nežinau, kuo aš tuos vilkus taip vilioju, bet negi skųsiuos. Trofėjų – vilkų kailių – turėsiu tiek, kad žmona, jei užsimanys, galės greit ir kailinius pasisiūti“, – juokavo S. Pranskūnas.
Avis ar veršelius auginantys ūkininkai vis dažniau skundžiasi dėl vilkų daromos žalos. Jie neabejoja, kad šių plėšrūnų pastaraisiais metais priviso daugiau nei reikia, todėl vilkus reikėtų šaudyti aktyviau. Tačiau, kaip minėjome, Aplinkos apsaugos ministerija „dantimis“ įsikibusi į tą jai, matyt, patinkantį 60 vilkų limitą ir didinti jo artimiausiu metu neplanuoja. Tikėtina, kad įtakos tam turi ir „Baltic vilkas“ bei kitos vilkų „teises“ ginančios organizacijos. Jos įsikūrė dar tada, kai vilkai buvo laikomi nykstančiais gyvūnais. Dabar pilkių populiacija gerokai padidėjo. Bet minėtos organizacijos su tuo nesutinka ir toliau vykdo savo veiklą.
Kad vilkams išnykimas šiuo metu negresia, neabejoja ir Pasvalio medžiotojų draugijos pirmininkas Rimantas Kregždė. „Per vasario mėnesį vykusią medžiojamųjų gyvūnų apskaitą nustatėme, jog mūsų rajono miškuose yra apie 10 vilkų.
Rugsėjo mėnesį kitų žvėrių tykoję medžiotojai matė ne tik vienišą vilką, bet ir penkių vilkų gaują. Pastaroji buvo pastebėta Guodžių durpyne – labiausiai pilkių pamėgtoje teritorijoje. Tačiau jų medžioklės sezonas dar nebuvo prasidėjęs. Tad liko vilkus palydėti žvilgsniais, o ne šūviais“, – pasakojo R. Kregždė.
Vilkai nėra tokie vislūs kaip, tarkim, šernai. Subrendusi vilkė kasmet atsiveda po 4–5 vilkiukus arba dvigubai mažiau nei šerno patelė šerniukų. Tačiau nereikia pamiršti, kad pastarosios visą vadą gali išskersti siautėjantis afrikinis kiaulių maras. Tuo tarpu vilkai jokių priešų, išskyrus medžiotojus, neturi. Dėl jau kelerius metus iš oro periodiškai vykdomos plėšrūnų vakcinacijos nebegresia jiems ir pasiutligė. Todėl visi vilkiukai dažniausiai išgyvena ir po trijų mėnesių jau gali pradėti mokytis iš savo tėvų, kaip gyventi savarankiškai: medžioti, skersti ganyklose per naktį paliktus gyvulius, taip pat, kaip greičiau dingti iš medžiotojų akiračio ir kt.
Po tokio sėkmingo vilkų medžioklės sezono atidarymo lieka tikėtis, kad S. Pranskūno nušautas vilkas mūsų rajono būrelių medžiotojams nebus paskutinis – dar pakankamai yra laiko, netrūksta ir vilkų.
