Nuotekų tvarkymas: galimybės ir norai

 

Pasvalio rajone per pastaruosius kelerius metus užbaigti keli vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemos plėtros darbai – Pasvalio mieste ir Pumpėnų miestelyje. Pasvalyje iš anksto buvo numatyta, jog gatvėse, kuriose nutiesti nauji nuotekų tinklai, prie jų savo būstus prijungs ir centralizuotomis nuotekų šalinimo paslaugomis naudosis 496-ių būstų šeimininkai. Tokias paslaugas teikiančios įmonės „Pasvalio vandenys“ direktorius Algimantas Mataitis minėjo, jog šis prisijungimo rodiklis jau pasiektas. Tačiau bendrovė ir toliau ieško būdų, kaip pasvaliečiams pagelbėti, kad kuo daugiau jų galėtų ir norėtų savo būstus prijungti prie centralizuotų tinklų.

Svarbiausia – bendrauti lanksčiau

„Šis procesas nėra lengvas, ypač kai tenka įkalbinėti žmones, kurie iki tol už nuotekų šalinimą ir tvarkymą nemokėdavo jokio mokesčio. Mūsų įmonės specialistai ėjo į kiekvieną sodybą, tarėsi su jų šeimininkais, nemokamai konsultavo juos dėl pačios prisijungimo eigos, vertino atliktus darbus. Gal net šiek tiek nusižengdami įstatymo raidei, iš gyventojų nuo centralizuotų tinklų tiesiančių atšakas į savo sodybas, mes nereikalavome projekto. Prašėme tik vieno paties būtiniausio dokumento – paklotų tinklų išpildomosios geodezinės nuotraukos. Beje, dabar jau aukščiausiuose šalies valdžios sluoksniuose imta kalbėti, jog prisijunguimo procesą reikėtų padaryti kuo paprastesnį ir lengvesnį, iki minimumo mažinti biurokratines procedūras. Mes tą stengėmės daryti ir iki šiol. Buvo ne vienas atvejis, kai senam ar neįgaliam žmogui pagelbėjom ir darbo jėga. Pasvalyje yra keletas atokesnių gatvelių, kuriose gyvenančių žmonių sodybos labiau negu kitur nutolusios nuo centralizuotų nuotekų tinklų trasų. Mūsų įmonė yra suplanavusi nuotekų vamzdynus į tas gatveles nutiesti už savo lėšas. Žmonės juk nekalti, kad gyvena tokiose vietose, tad jų išlaidos, jungiantis prie bendros nuotekų sistemos, neturėtų būti kelis kartus didesnės negu visų kitų. Tarkim, kelias sodybas turinti Birutės gatvė, link Joniškėlio gatvės, kur yra nutiesta nuotekų trasa, kyla į kalną. Visi žinome, kad vanduo įkalnėn neteka, tad ten teks statyti papildomą nuotekų perpumpavimo siurblinę“ – sakė „Pasvalio vandenų“ vadovas.
Anot Algimanto Mataičio, nenorinčių savo būstų jungti prie centralizuotų nuotekų tinklų žmonių dažniausias argumentas yra, jog neturi lėšų nuvesti atšakai į savo sodybą.
„Bet kokiu atveju ieškome išeičių. Vienai močiutei, pasiguodusiai, jog labai noriėtų naudotis centralizuoto nuotekų tvarkymo paslauga, bet neturi pinigėlių, pasiūlėme, jog prisijungimo darbus mūsų įmonė atliks išsimokėtinai, o galų gale tą padarėme neatlygintinai“, – išskirtinį atvejį prisiminė pašnekovas.

Vien turėti nuotekų duobę – neužtenka

Pumpėnų miestelyje buvo numatyta, kad prie naujų nuotekų tinklų prisijungs 330 gyventojų būstų ir šį rodiklį jau baigiama pasiekti. „Pasvalio vandenų“ vadovo įsitikinimu, daug griežčiau turėtų būti kontroliuojami tie gyventojai, kurie sakosi norį nuotekas tvarkyti individualiai ir prie centralizuotos sistemos jungtis atsisako.
„Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas teikiančios įmonės neturi jokių kitų svertų, kaip tik geranoriškas kalbėjimasis ir visa įmanoma pagalba“, – teigė A. Mataitis.
Pasvalio rajono miestų ir kitų gyvenamųjų vietovių tvarkymo ir švaros taisyklėse yra įrašyta nuostata, jog „Asmenys, individualiai tvarkantys nuotekas, privalo užtikrinti individualių nuotekų valymo įrenginių priežiūrą (aeksploataciją) Nuotekų tvarkymo reglamente nustatyta tvarka ir sudaryti viešąją sutartį su nuotekų transportavimo paslaugas teikiančiu asmeniu dėl nuotekų ir jų valymo metu susidarančių atliekų (dumblo) transportavimo į geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo valdomus nuotekų valymo įrenginius“.
Minėtas paslaugas rajone teikiantičios bendrovė mokestį ima tik už faktiškai išvežtą nuotekų kiekį, o už nuvažiuotus kilometrus mokėti nereikia. Tad nesvarbu, kur šia paslauga besinaudojantis žmogus gyvena: ar mieste, ar rajono pakraštyje esančiame atokiame kaime – paslaugos kaina visiems vienoda.
Sąžiningai nuotekų duobes prižiūrintys gyventojai paslaugą neretai perka net ir porą kartų per mėnesį. Centralizuotais nuotekų šalinimo tinklais besinaudojantiems individualių namų šeimininkams nuotekų tvarkymo kaina – vos 0,61 euro už kub. m. Taigi centralizuotas būdas yra gerokai pigesnis, nekalbant jau apie patogumą ir draugiškumą aplinkai bei gamtai. Apskritai Pasvalio rajone ir geriamo vandens, ir nuotekų šalinimo paslaugos kaina yra pati mažiausia Lietuvoje. Jei žmogui per mėnesį tektų mokėti net už penkis ar šešis kubus į centralizuotus tinklus išleistų nuotekų, suma būtų mažesnė negu vieno kubo, išvežamo iš nuotekų išgriebimo duobės.
Patogiai ir civilizuotai nuotekas tvarkyti nori vis daugiau gyventojų. Pumpėnų miestelyje esančios sodybos šeimininkas Sigitas, atsiradus galimybei jungtis prie centralizuotai surenkamų nuotekų tinklo, nė nedvejojo. „Ne tik sumažėjo nuotekų šalinimo išlaidos, bet nebeliko rūpesčių ir dėl galimo nuotekų išgriebimo duobės persipildymo. Juk nesinori teršti gamtos, pyktis su kaimynais ar net pelnyti administracinę nuobaudą“, – šypsojosi pumpėnietis. – Žinoma, prisijungimas kainavo, bet laikui bėgant tos išlaidos tikrai atsipirks, o patogumas – akivaizdus“.

Ir perspėja, ir baudžia

Kalbinant žmones, kurie vis dar abejoja, ar apsimoka jungtis prie centralizuoto nuotekų šalinimo tinklų, buvo ir tokių, kurie nė neslėpė, jog buityje susikaupusias nuotekas išpila ant daržo, o lauko tualeto duobę išsiurbia vos kartą ar du per metus.
Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento Pasvalio agentūros vedėja Apolonija Lindienė sakė, jog neseniai buvo nubausta viena rajono gyventoja, kuri buitines nuotekas iš virtuvės išnešdavo kibirais ir išpildavo kitoj gatvės pusėj esančiame lauke. Kiek anksčiau baudas yra tekę mokėti keliems sodiečiams, kai dėl persipildžiusių duobių nuotekos teršė aplinką, dėl į griovį išleistų nuotekų.
„Kasmet surengiame po keletą reidų, apeiname tikrinamos gyvenvietės sodybas. Ypač atidžiai kontroliuojame gyvenvietes, kurių šeimininkai, net ir paklojus naujus nuotekų tinklus, delsia prijungti savo būstus prie centralizuotos sistemos. Prašome, kad žmonės pateiktų dokumentus, įrodančius, jog nuotekos iš išgriebimo duobių buvo išvežtos ne kur kitur, o į jų valyklą. Būna, kad žmonės teisinasi, jog nuotekas išvežė autocisterną turintis kaimynas, bet kur jas išpylė – nežino. Už tokį nerūpestingumą gresia nemažos baudos. Problemų kyla, kai tenka tikrinti prie vadinamųjų alytnamių, statytų prieš kelis dešimtmečius, esančius nuotekų rezervuarus. Jie uždengti gelžbetoninėmis plokštėmis, kurioms nukelti reikėtų specialios technikos. Yra tik anga, pro kurią įleidžiama žarna nuotekoms išsiurbti. Negalim patikrinti tų rezervuarų sandarumo, pamatyti, ar nuotekos nesisunkia į gruntą. Būna, kad gyventojai tikina, jog rezervuaruose kaupiamas nuotekas jie išvalo biologiniais aktyvatoriais ir, neva po to jos aplinkai nebepavojingos. Noriu akcentuoti, jog teisės aktai reglamentuoja, kad nuotekos iš rezervuarų ir septikų dumblas negali patekti į gamtinę aplinką, nepaisant, kad nuotekos rezervuare yra valomos bakterijomis ar biologiniais aktyvatoriais. Visas nuotekas būtina išgabenti į oficialiai įteisintus nuotekų valymo įrenginius“, – perspėja Pasvalio agentūros vadovė.
Daugelyje rajono gyvenviečių dar kolūkių laikais statytų nuotekų valyklų būklė yra kritiška. Pasenę ir nuotekų tinklai – jų susidėvėjimas siekia 65–75 proc. Bet situacija pamažu keičiasi – vis daugiau gyvenviečių sulaukia vandentiekio ir nuotekų tinklų plėtros.
Krinčine numatoma suprojektuoti ir pertvarkyti 4,23 km, Daujėnuose – 7,25 km nuotekų tinklų. Tad naujų galimybių nuotekas tvarkyti patogiai ir civilizuotai sulaukia vis daugiau Pasvalio rajono gyventojų. Aplinkos ministerija rengia ir ketina įdiegti Individualių nuotekų tvarkymo apskaitos ir kontrolės sistemą. Šios sistemos atsiradimui turėtų ruoštis ir miestų bei kaimų sodybų šeimininkai. Vien tik savo kieme turėti nuotekų išgriebimo duobę neužtenka. Tie, kas nuotekas tvarko patys, privalo sudaryti sutartis su jas vežančiomis įmonėmis ir saugoti kvitus, patvirtinančius, jog nuotekos buvo išvežtos į valyklą. Bet, ko gero, patogiausia ir ekonomiškiausia būtų jungtis prie centralizuotų nuotekų šalinimo tinklų. Aplinkosaugos reikalavimai griežtėja, todėl anksčiau ar vėliau tą padaryti bus privalu.

 

Komentuok su Facebook

Ar skaitėte?

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *