Ačiū už Gyvenimą kartu

Penktadienį išsiskyrėme kaip niekad smagiai. Atsisveikinant nusišypsojai, paspaudei ranką ir netikėtai ištarei „ačiū už gerą dieną…“

Tai buvo eilinis penktadienis redakcijoje. Laikraščio leidimo diena, kupina skubėjimo, ginčų ir erzelio…Tąkart Tavasis „ačiū“ vienu ypu nubraukė visus dienos rūpesčius…

O, kad būtų kas pasakęs, kad tą akimirką Tu dėkosi ne už dieną, o už visą gyvenimą…

Tau buvo gal dešimt metų, kai į rankas pateko fotoaparatas. Prireikė labai nedaug laiko, jog suvoktum,
kad tai nepaprastas daiktas. Pakanka spustelėti mygtuką, į ryškalus įmaišyti meilės, fiksažą gerai išplakti su nuo širdumu ir – vualia – tavo rankosežmogaus gyvenimo akimirka, nepakartojama savo unikalumu ir stebinanti savo paveikumu.

Vilniaus technologijos technikume aiškinsiesi fotografijos paslaptis, Universitete studijuosi žurnalistiką. Ir
kuo daugiau žinosi ir mokysies, kuo profesionalesni bus tavo kadrai, tuo labiau suvoksi, kad fotografija – Tau ne amatas, o gyvenimo būdas. Ir jei kas nors į vieną ilgą liniją sudėtų visas tavo išfotografuotas juosteles, jomis greičiausiai būtų galima apjuosti visą pasaulį. Kaip geografiniai meridianai veda iš vieno taško į kitą, tavo fotografijos sujungia tūkstančius skirtingų žmonių bei jų gyvenimo akimirkų…

Ketvirtį amžiaus atidavei „Darbui“. Vargu ar rastume mūsų rajono gyventoją, kuris Tavęs nepažinotų. Šventės, renginiai, įvykiai – Tu visada buvai ten, pirmose eilėse, per objektyvą žvelgdamas į žmones. Tavo juodai baltose nuotraukose tilpo visi gyvenimo atspalviai: džiaugsmas, laimė, skausmas, neviltis, tikėjimas, meilė, ilgesys, ramybė, pasididžiavimas…

O tada bus Laisvė! Nors Kovo 11-osios Akto signatarė Rasa Jukneviečienė Tave iki šiol vadins žmogumi,
atvedusiu ją į Sąjūdį, Tu niekada nesiverši į pirmąsias gretas. Niekada nelipsi ant pakylos. Tačiau fotografuosi. Atkakliai, užsispyrusiai fotografuosi. Negailėdamas savęs, kad kiekviena akimirka, kiekviena sekundė liktų istorijai! Sukaupsi tokį vaizdų archyvą, kurio pakaks kelioms kartoms Pasvalio ir Lietuvos istoriją studijuojančių mokslininkų…

Tu iš tiesų mylėjai Pasvalio kraštą. Ten, kur mums buvo tik tušti melioruotų laukų plotai, Tu matei dingusius kaimus, žinojai čia gyvenusių žmonių istorijas, ilgėjaisi jų dainų… Apie tai pasakojai, fotografai, tuo gyvenai…

Tu vis kartojai, kad menas atsako ne į klausimą kas, bet į klausimą kaip. Ir iš tiesų, Tu žinojai, kaip priversti kadrą „kalbėti“. Žinojai, kaip priversti šokti šešėlį, kaip „susikalbėti“ su šviesomis, kaip „pasikinkyti“ tamsą. Ir viskas tam, kad viena nuotrauka būtų iškalbingesnė už dešimt tūkstančių žodžių… Menininko gyslelę
paveldėjo ir Tavo sūnus Matas.

Daugiau negu tūkstantis iliustracijų įvairioms mūsų šalies leidyklose išleistoms knygoms, darbai pusšimtyje periodinių leidinių, daugiau negu dvi dešimtys autorinių parodų. Buvai vienas iš tų, kurie 1992 m. Pasvalyje įkūrė menininkų klubą „Rats“. Tavo dėka Pasvalio ligoninėje nuo 2005-ųjų veikia dailės galerija. Sąrašą būtų galimą dar tęsti ir tęsti. Tačiau už sausų statistinių eilučių, už šventinio parodų atidarymo šurmulio
slypėjo Asmenybė. Menininkas, žavėjęs rafinuotu skoniu ir erudicija. Kūrėjas, kuris aukščiausių
standartų reikalavo tiek iš kitų, tiek, pirmiausia, iš savęs. Žmogus, nuoširdžiai tikėjęs Meno pergale
prieš beskonybę. Keliautojas.

Kartu su Lietuvos žurnalistų sąjungos Kelionių ir pramogų klubu skersai ir išilgai išvažinėjai Lietuvą, lankeisi beveik pusšimtyje pasaulio šalių, keliuose kontinentuose. Kad ir kur bebūtum, visuomet
kartojai, jog pati gražiausia vieta yra ten, kur dar nebuvai…

Ir tikriausiai pats niekada net nesvajojai, kad patį brangiausią turtą surasi ne tolimose egzotinėse šalyse, o čia, šalia savęs… Girdėdavome, kaip Tu su ja kalbi telefonu, matydavome, kaip spindi Tavo akys, regis, net girdėdavome tavo širdies plakimą. Turėdamas visą pasaulį po kojomis, Tu niekada nebuvai toks laimingas, kaip laikydamas savo mylimąją Agnęuž rankos…

Tavęs nebėra. Ant tuščio stalo guli Tavasis „Nikonas“. Tarsi priekaištas mums visiems, liekantiems
čia, jog padarėme ne viską, kad ši baisi diena be Tavęs niekada neišauštų…

Ačiū už Gyvenimą su Tavimi!

Nuoširdi mūsų užuojauta Tavo mamai, sūnui Matui, seseriai Sigitai ir jos šeimai, Tavo mylimajai Agnei, visiems didžiulį netekties skausmą išgyvenantiems Tave mylėjusiems žmonėms.

Kolegos

Rugsėjo 26 d., 15 val. urna su velionio palaikais bus pašarvota Pasvalyje, Stoties g. 16A esančioje salėje. Laidotuvės – rugsėjo 27 d., trečiadienį, 13 val. Stoties gatvės kapinėse.

Komentuok su Facebook

Ar skaitėte?

2 Comments

  1. Žmogus, kurį žinojo visi, mylėjo, žavėjosi… Amžiną atilsį, Vidai <3 Fotografuok, fiksuok dangaus grožį…

  2. Ačiu visiems už gražius žodžius, jie sušildė ir paguodė.Dėkoja mama ir sesuo Sigita.

Komentuoti: Gintarė Bagdonavičiūtė Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.