Įstūmę į finansinę duobę, rekomenduoja… didinti algas

Pasvalio ligoninės vyr. gydytojas Rolandas Rastauskas įsitikinęs, jog medikų atlyginimus kelti galima tik ligoninei išlipus iš finansinės duobės.

 

Šalies žiniasklaidoje nuvilnijo Sveikatos apsaugos ministerijos platinama žinia: ministras šalies ligoninėms rekomendavo pakelti medikų algas ir net skyrė papildomų lėšų, bet pakluso tik dalis
ligoninių, o kai kurios, tarp jų ir Pasvalio, vis dar delsia.
Kodėl? Ir kaip yra iš tikrųjų? Su tokiais klausimais „Darbo“ skaitytojai paskatino kreiptis į Pasvalio ligoninės vyr. gydytoją Rolandą Rastauską.

Viena ranka duoda, kita atima
„Kad medikų atlyginimai didėtų, mes esam suinteresuoti labiau negu kas kitas ir pagal išgales visą laiką nuosekliai juos kėlėm, nelaukdami jokių ministro rekomendacijų. Algos
buvo didintos ir pernai. Tačiau šiuo metu tą daryti ligoninei būtų tiesiogpražūtinga, – teigė R. Rastauskas. –Jei pirmąjį 2017 metų ketvirtį mūsų ligoninė baigė su teigiamu balansu, tai antrąjį – jau su 94 tūkst. eurų minusu. Tokia situacija susiklostė toli gražu ne tik Pasvalio ligoninėje. Iš 35-ių šalies rajoninių ligoninių net 25 pusmetį baigė turėdamos minusinį balansą, kai kuriose jis
siekia per 200 tūkst. eurų. Taip yra buvę tik pačiais sunkiausiais krizės metais. Panevėžio apskrityje šiemet nuostolingai dirba aštuonios iš devynių rajono ligoninių. Ir tik viena, pasibaigus pirmajam pusmečiui, turėjo teigiamą balansą. Bet dėl teisybės reikia pasakyti, jog toje gydymo įstaigoje vidutinis gydytojų atlyginimas (už vieną etatą) yra 915 eurų, tuo tarpu Pasvalio ligoninėje –
1430 eurų. Suprantama, jei pas mus algos būtų tokios, kaip minėtoje ligoninėje, mes irgi turėtume teigiamą balansą ir, pakėlę algas, galėtume tuo pasigirti.
Kodėl rajonų ligonines šiemet užklupo tokie finansiniai sunkumai? Vasario 23 dieną Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga savo įsakymu nuo 1,25 iki 1,1 sumažino stacionarinių paslaugų apmokėjimo indeksavimą arba bazinių kainų balo vertę. Kitaip tariant, mums buvo atimta galimybė užsidirbti 15 proc. daugiau. Ministras teigia, jog papildomų lėšų medikų atlyginimams didinti gydymo įstaigos gavo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo. Bet iš tiesų yra taip, kad viena ranka lyg ir duoda, t. y. finansavimą apie 13 tūkst. eurų padidino, o kita atima dvigubai daugiau – sumažinus paslaugų kainų balo vertę, mes netenkame maždaug 26 tūkst. eurų per mėnesį.“

Svarbiausias prioritetas – gydyti ligonius
„Vasara yra tas metas, kai mes ne visada galim suteikti paslaugų už tokią sumą, kuri yra numatyta sutartyje su Teritorine ligonių kasa, – pripažino ligoninės vyr. gydytojas. – Priežastys visiems
žinomos: šiuo metų laiku sumažėja stacionare besigydančių ligonių, planinių operacijų, o dėl gydytojų trūkumo – ir konsultacinių paslaugų. Žmonės išvažiuoja atostogauti, be to, pacientų apskritai mažėja dėl emigracijos, dėl to, kad periferijos jaunimas nori įsitvirtinti didesniuose šalies miestuose. Suvaldyti šiuos procesus – ne ligoninės valioje. Mes visada buvome skatinami kuo mažiau ligonių guldyti į stacionarą, o teikti kuo daugiau ambulatorinių paslaugų, kurios yra gerokai pigesnės. Anksčiau dėl sumažėjusių stacionaro paslaugų kiekio bei dėl vasarą laikinai sumažėjusio pacientų srauto neįvykdytą sutartinę sumą kompensuodavo apmokėjimo už suteiktas gydymo paslaugas indeksavimas – Teritorinėms ligonių kasoms šį apmokėjimą būdavo leista padidinti iki 25 proc. Dabar tokios galimybės nebėra.
Nors vasarą pacientų turime kiek mažiau negu kitais metų sezonais, nei gydytojų, nei slaugytojų skaičiaus mažinti negalime: kvalifikuotą medikų pagalbą turim garantuoti visą parą. Be to, juk čia pat ruduo, netrukus ateis ir žiema, kai ligoninės palatos vėl bus pilnos.
Lėšų, kurias sumažinus paslaugų apmokėjimo indeksavimą gauna ligoninė, nebeužtenka išmokėti net ir nepadidintoms algoms, todėl baigiam išnaudoti apyvartines lėšas, vėlinam atsiskaitymus su vaistų, kitų medicinos priemonių tiekėjais.
Atlyginimų nedidinančių ligoninių vadovus ministerija kaltina kompetencijos stoka pasirenkant prioritetus. Bet mūsų ligoninė net 95 proc. liepos mėnesį uždirbtų pinigų skyrė algoms išmokėti. O juk dar reikia ir vaistus pirkti, ir kitas medicinos priemones, ir už elektrą, vandenį mokėti, pacientus maitinti. Visam tam belieka vos 5 proc., nors paprastai šioms reikmėms skirdavom apie 22 proc. ligoninės uždirbtų pinigų. Tad kaip su tais prioritetais: argi ne ligonių gydymas yra svarbiausia?“
Pasvalio ligoninės vadovas minėjo, jog situaciją pablogino dar ir kita bėda: kovo mėnesį sugedo kompiuterinis tomografas, be pertraukų tarnavęs trylika metų. Todėl ligoninė ne tik nebegavo pinigų už kompiuterinio tomografo paslaugas (už jas uždirbdavo apie 10 tūkst. eurų per mėnesį), bet ir pati turėjo papildomai mokėti už šiuo prietaisu atliekamus tyrimus, kai pacientus
tenkdavo siųsti į Panevėžį ar kitur.
Gera žinia, kad kompiuterinis tomografas jau baigiamas modernizuoti ir rugsėjo mėnesį vėl pradės veikti. To labai laukia ir medikai, ir pacientai, kuriems dėl šio svarbaus tyrimo nebereikės važinėti į kitų miestų ligonines.

Ministerijos vadovai argumentų negirdi
„Finansinė ligoninės situacija šiuo metu yra tokia sudėtinga, kad keldami medikų algas įkristume į dar gilesnę finansinę duobę. Taip jau nutiko ligoninėms, kurios, nors ir turėdamos neigiamą balansą, pakluso ministro raginimams ir medikų atlyginimus ryžosi padidinti. Minusinės sumos jose išaugo iki kritinės ribos ir sunku prognozuoti, koks likimas tų gydymo įstaigų laukia ateityje. Aš manau, jog žingsnis, kuris ligoninę stumtų link bankroto, būtų labai rizikingas ir neatsakingas, – įsitikinęs R. Rastauskas. – Ir paties ministro Aurelijaus Verygos, ir jo pavaduotojų kalbose ne kartą nuskambėjo, kad rajonų ligoninės turėtų atsisakyti pelno neatnešančių paslaugų, mažinti lovų skaičių ar net uždaryti kai kuriuos nuostolingus skyrius, labiau orientuotis į slaugos paslaugas. Visų pirma, tokie pertvarkymai yra ne ligoninės administracijos, o rajono Savivaldybės – šios gydymo įstaigos steigėjos – kompetencija ir jie galėtų būti padaryti tik Savivaldybės tarybos sprendimu. O antra, vargu ar Pasvalio krašto žmonėms būtų patogu, jei mūsų ligoninėje neliktų, tarkim, Gimdymo, Vaikų ligų ar Chirurgijos skyrių? Kai kurių rajonų ligoninėse, taip, deja, jau atsitiko ir pacientai dėl to tikrai nesidžiaugia.
Gaila, kad ministerija nenori girdėti mūsų problemų, išklausyti mūsų argumentų. Nors naujoji šalies Vyriausybė dirba jau beveik metus, bet Sveikatos apsaugos ministerija dar nebuvo surengusi nė vieno susitikimo su rajoninių ligoninių vadovais. Lietuvos ligoninių asociacijos, kurios viceprezidentas aš esu, posėdžiuose SAM vadovybės atstovai irgi nesilanko, nors kvietėme ne kartą. Seimo Sveikatos reikalų komitetas buvo surengęs susitikimą su gydymo įstaigų vadovais, rajonų merais, tačiau Sveikatos apsaugos ministerijos atstovų jame neišvydome.
Šalies rajonų ligoninėse gydosi 50–60 proc. visų stacionaro pacientų. Jei šiose ligoninėse neliktų žmonėms svarbių gydymo paslaugų, didmiesčių ligoninės tokį didžiulį papildomą pacientų srautą vargu ar pajėgtų priimti. Daugelis jų skyrių perpildyti jau dabar, todėl į rajonų ligonines pacientus jos neretai „grąžina“ net su komplikacijomis, po sudėtingų operacijų. Tad kas atsitiktų, jei į bankrotą stumiamos rajonų ligoninės taptų tik slaugos įstaigomis arba būtų priverstos visai užverti savo duris? Žinoma, labiausiai nukentėtų pacientai. Nežinia, ką apie tai galvoja Sveikatos apsaugos ministerijos valdžia, bet mes to tikrai nenorime ir visomis išgalėmis sieksime, kad taip neatsitiktų“.

Komentuok su Facebook

Ar skaitėte?

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *