Kovos menų meistras nori pasidalinti savo patirtimi

Gintautas Čepukaitis neseniai tapo kyokushin karatė pirmojo DAN meistru. Asmeninio albumo nuotrauka.

Manome, kad pasvaliečio Gintauto Čepukaičio tikrai nereikia pristatyti laikraščio skaitytojams. Rytų filosofijos žinovas, užsiiminėjantis kovų menais ir joga, sveikos gyvensenos propaguotojas, keliautojas, jaunimo muzikos festivalio „Gatvės fiesta“ organizatorius, pradedančių atlikėjų ir grupių festivalio „Nauji veidai“ rėmėjas – ir tiek epitetų turbūt neužtektų apibūdinti šią įdomią ir veiklią asmenybę. O besidomintieji muzikos garsų pasauliu, be abejo, puikiai žino pasvaliečiui priklausančios firmos „Upasana“ saloną Petro Avižonio gatvėje. Prieš kelerius metus publikavome jo kelionių įspūdžius iš Indijos, rašėme apie „Gatvės fiestą“ ir Smegduobių parke organizuotas garso varžybas.

Su redakcijoje viešėjusiu pasvaliečiu kalbėjomės apie jo asmenybės raidai didelės įtakos turėjusį ir tebeturintį kyokushin karatė rytų kovos meną. Juolab kad proga tokiai pokalbio temai tinkama: liepos pabaigoje – rugpjūčio pradžioje Palangos poilsio namuose „Raganė“ organizuotoje tradicinėje kyokushin karatė stovykloje G. Čepukaitis sėkmingai išlaikė 1 DAN kvalifikacinius egzaminus ir įgijo teisę kimono persijuosti juodu diržu. Tai reiškia, kad pasvalietis, perėjęs karatė kyokushin mokiniui skirtus visus 10 kyu laiptelių, atsistojo ant pirmosios meistriškumo pakopos. Turimomis žiniomis, G. Čepukaitis yra vienintelis 1 DAN meistras, gyvenantis mūsų rajone.

Atgaivino senąją kovų meno dvasią

Nors interneto platybėse informacijos apie kyokushin karatė galima rasti kiek tik širdis geidžia, tačiau vis dar gajus mitas, kad juo užsiiminėjantys asmenys mokosi tik muštynių. Galbūt ne vieną prašalaitį suklaidina tai, kad kyokushin karatė yra pilno kontakto kova. Puikiai žinantis visą minėto kovos meno atsiradimo istoriją, Gintautas tik šypsosi girdėdamas tokius visiškai nepagrįstus mėgėjiškus samprotavimus. Tad neatsitiktinai pasvalietis pokalbį pradėjo nuo kyokushin karatė įkūrėjo japono Masutatsu Ojamos (1923–1994). Dvidešimt dvejų metų jaunuoliui jau nebuvo lygių pasaulyje sportinio karatė varžybose. Tačiau Ojama labai sielojosi, kad iš kartos į kartą perduodamas kovos menas tampa sportinėmis varžybomis, kuriose kova tik imituojama. Nusprendęs grįžti prie ištakų, jis studijavo žinomo kendo meistro Mijamoto Musasi raštus, samurajų istoriją ir tradicinius karatė stilius apjungė su Muay Thai kovos meno elementais.

Karatė kyokushin įleido gilias šaknis ir mūsų šalyje. G. Čepukaitis minėjo, kad juo užsiima net apie keturis tūkstančius sportininkų. Lietuvos karatė kyokushin kovotojai yra iškovoję daug svarių apdovanojimų Europos ir pasaulio čempionatuose. G. Čepukaitis papasakojo, kad pats sportuoti pradėjo maždaug prieš dvidešimt metų, o prieš gerą dešimtmetį sportas ir kūno kultūra tapo jo kasdieniu poreikiu. „Kyokushin karatė sujungiu su joga, kvėpavimo pratimais, filosofija, bandau perimti Masutatsu Ojamos idėjas. Viena svarbiausių iš jų – dvasia yra pagrindas kovai“, – paaiškino Gintautas.

Karatė kyokushin jis pradėjo mokytis 1995 metais Panevėžio klube „Argus“ pas vieną garsiausių šio kovos meno meistrų, dabartinį Lietuvos kyokushin karatė federacijos prezidentą Vidmantą Poškaitį. Dabar pasvalietį treniruoja buvęs jo kolega, „Argus“ vadovas, 4 DAN meistras Remigijus Olšauskas.

Pasvalietis (viduryje) su savo kolegomis Batijos pajūryje. Asmeninio albumo nuotrauka.

Grūdina ne tik kūną, bet ir dvasią

Gintautas ilgai kalbėjo apie kyokushin karatė naudą. Anot pirmojo DAN meistro, šis kovos menas grūdina ne tik kūną, bet ir protą bei dvasią. „Padeda išnaudoti žmogaus fizines, intelektines ir dvasines galimybes“, – tikino pašnekovas. Tobulėti motyvuoja karatė kyokushin rangų sistema. Sportininkas, pasiryžęs siekti meistro (DAN) kategorijos, privalo įveikti mokiniui skirtą dešimties kyu kelią, kurio kiekvieną etapą simbolizuoja atitinkamos spalvos diržas – pradedant baltu ir baigiant rudu su juoda juostele. „Kiekvienas diržas parodo ne tik sportininko fizinį pasiruošimą ir įvaldytą kovos meno technikos sudėtingumą, bet ir dvasinę būklę. Pavyzdžiui, juodo diržo savininkas privalo mokėti suvaldyti pyktį“, – aiškino G. Čepukaitis.

Nors kyokushin karatė yra pilno kontakto kovos stilius ir smūgių jėga neribojama, tačiau per varžybas draudžiami smūgiai rankomis į galvą, veidą, kaklą, nugarą ir stuburą. Kojomis draudžiama smūgiuoti į sąnarius, tarpukojį. Taip pat draudžiami stumdymaisi, mėtymai. Per varžybas nenaudojamos jokios kūno apsaugos priemonės. „Tačiau privaloma išlaikyti pusiausvyrą ir pagarbą savo priešininkui. Po kovų apsikabiname, kad nelaikytume agresijos, pykčio“, – pabrėžė pašnekovas.

Pasak pasvaliečio, ne vienam pirmą kartą į treniruotę atėjusiam žmogui gali pasirodyti, kad tai sunkus ir didelių fizinių galimybių reikalaujantis užsiėmimas. „Jos reikalingos grūdinti ne tik kūną, bet ir dvasią. Per treniruotes atliekama daug atsispaudimų, pritūpimų, pašokimų. Grūdinamas pilvo presas bei kitos kūno vietos taip, kad kovotojas per varžybas nebejaustų priešininko smūgių“, – toliau aiškino karatė kyokushin pirmojo DAN meistras. Jis minėjo, kad jam pačiam teko treniruotis lauke vilkint tik kimono, kuomet spaudė 20 laipsnių šaltis. Žinoma, tai galima pasiekti po ilgų treniruočių, kuomet peržengiama ta baimės riba, kuri kiekvienam žmogui yra skirtinga.

Kviečia į treniruotes

Karatė kyokushin meistras paneigė dar vieną mitą, kad šiuo kovos menu gali užsiiminėti tik jaunatviška energija trykštantys vyrai. Noro, valios, dvasinio ir fizinio tobulėjimo siekio – visų šių trijų dalykų reikia, norint pradėti treniruotis. Tada nereikės sau teisintis, kad „nėra laiko“.

Pasvalietis kviečia susidomėjusiuosius rytų kovos menais nuo rugsėjo pradžios pradėti naują gyvenimo etapą. Treniruotės planuojamos Pasvalio Lėvens pagrindinės mokyklos sporto salėje. Jis galvoja apie grupes Joniškėlyje, Saločiuose, Pumpėnuose ir kituose didesniuose rajono miesteliuose. „Jei atsirastų bent dešimt norinčiųjų sportuoti, mielai atvažiuočiau“, – sakė pašnekovas.

G. Čepukaitis tvirtino, kad jo tikslas nėra mokyti vien tik karatė kyokushin kovos veiksmų. Jis Rytų kovos meną sieja su filosofija, joga, kvėpavimo pratimais. Pirmojo DAN meistras viliasi, kad šiuo pasiūlymu susidomės ne tik jaunimas, bet ir vidutinio bei vyresnio amžiaus moterys bei vyrai. Tai, kad pradėti sportuoti ne per vėlu, puikiai iliustruoja egzaminas šiųmetėje Palangos stovykloje. Jį sėkmingai išlaikė ir juodo diržo savininku, kaip ir mūsų pašnekovas, tapo 65 metų vyras. Tačiau tai nereiškia, kad į treniruotes atėję žmonės bus verčiami, pavyzdžiui, daryti špagatą ir pereiti visą dešimties kyu rangų lentelę. G. Čepukaitis patikino, kad per treniruotes fiziniai pratimai bus skiriami individualiai, atsižvelgiant į amžių ir sveikatos būklę, dėl kurios verta pasikonsultuoti su savo šeimos gydytoju. „Svarbiausia – sveikatos stiprinimas, streso mažinimo pratimai, ištvermės, valios ir kitų teigiamų charakterio savybių ugdymas, o kopimas kyu laipteliais yra kiekvieno žmogaus individualus apsisprendimas“, – teigė pirmojo DAN meistras G. Čepukaitis.

Susidomėjusieji šiuo pasiūlymu kviečiami skambinti tel. 8 689 47 212.

 

Komentuok su Facebook

Ar skaitėte?

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *