Jaunatviškos maksimalistės puoselėja savo grožio studiją

Pasvalietės Violeta Gaspariūnaitė ir Agnė Mackevičiūtė ryžosi Pasvalyje atidaryti grožio studiją AVI. Deimantės ARLAUSKAITĖS nuotrauka.

Pasvalyje jau pusantrų metų veikianti grožio studija AVI skoninga ir jauki nuo subtilios iškabos iki minimalistiniu stiliumi įrengtų patalpų ir kvepiančios gardžios kavos, jaunatviško maksimalizmo kupinų bendrasavininkių Violetos Gaspariūnaitės ir Agnės Mackevičiūtės bei iš Panevėžio važinėjančių dviejų jaunų kolegių.

Ir, žinoma, svarbiausia, kad tokia grožio studija Pasvalyje nebankrutuoja!

Nors Violeta pripažįsta, jog sumanius būtent Pasvalyje imtis grožio verslo, teko įveikti gerokai neigiamą požiūrį: jūsų paslaugų čia niekam nereikia, miestas ir viskas aplinkui tuštėja, ir apskritai, kas dar galvos apie kažkokį grožį šioje nepriteklių ir ašarų pakalnėje.

– Bet kodėl mes visi turime traukti į sostinę? Kodėl Vilnius, Panevėžys ir kiti bent jau aplinkiniai miestai negali atvažiuoti pas mus, – optimistiškai klausė Violeta, kai su kolege Agne netoli turgaus išsinuomojo patalpas antrame aukšte, jas jaukiai įsirengė ir atidarė grožio studiją. – Dabar užsukę klientai maloniai nustemba, kad pas mus taip gražu ir gera.

Violeta atlieka manikiūrą ir iš dalies pedikiūrą, kaip pati šmaikštauja, rūpinasi nagučiais. O šį pavasarį mokėsi piešimo chna ant kūno ir šis menas ypač vasarą populiarus.

Grožio terapeutė Agnė pirmiausia rūpinasi veido odos procedūromis – atlieka mechaninį jos valymą, o spuoguotą odą gydo, taip pat daro chiromasažą, atpalaiduojamąjį kūno masažą…

– Atvažiuoja ir dvi mergaitės iš Panevėžio – viena daro makiažą, o kita priaugina blakstienas, – savo komandą trumpai pristatė Violeta Gaspariūnaitė.

Ji kilusi iš Sereikonių, paties rajono pakraščio, baigė Pumpėnų vidurinę mokyklą. Panevėžio kolegijoje įgijo dailės ir technologijų mokytojos specialybę, tačiau mokykloje taip ir nedirbo, nors su vaikais labai mėgsta bendrauti, mielai dalyvauja stovyklose ir kartu chna ant kūno piešia įvairius ornamentus.

– Dar studijuodama buvau pradėjusi dirbti parduotuvėse, visokiuose „Babilonuose“. Kol prieš šešerius metus vienas žmogus pastebėjo, kad aš taip gražiai piešiu ir tuos sugebėjimus turėčiau išnaudoti. Tada Panevėžyje susiradau manikiūro mokytoją, su kuria iki šiol bendrauju, ir įsidarbinau Pasvalyje viename salonėlyje, – Violeta rodo, kokiais meno kūriniais gali virsti nagučiai.

Vėliau ji išėjo motinystės atostogų, gimė dukrytė Luka, kuriai reikia daugiau dėmesio.

– Dukrytės gimimas ir paskatino imtis savarankiško verslo, nes kitame salone dirbi dirbi, laiko neskaičiuoji, o dabar jau reikia derintis ir prie vaiko. Bet viena pabijojau imtis šio verslo, tad savo pažįstamai Agnei pasiūliau: „Ką nors darom“. Susiradom patalpas, susiremontavom, įsirengėm, aišku, mums padėjo vyrai, draugai. Vyrų palaikymo labai reikia, – pripažįsta Violeta. – Čia investavom savo santaupas, neėmėm jokių paskolų. Pagelbėjo ir mūsų šeimos. Žmonės mano, kad reikia labai daug pinigų. Iš tiesų nieko panašaus. Gera idėja nebūtinai brangiai kainuoja. Mes su Agne per minimalistinį stilių ir kokybę siekiame maksimalaus rezultato.

Tai atspindi ir grožio studijos pavadinimas AVI, pirmoji Agnės ir dvi pirmosios Violetos vardo raidės, bei skoninga jos iškaba.

Savarankiško verslo kūrimui pritarė ne tik vyrai, ne tik draugai, bet ir tėvai.

– Tėtis visada mane palaiko, jis labai jaunatviškas ir vertinantis grožį. Mes augome dvi sesės ir brolis, o mano kolegė Agnė – vienturtė, – sako Violeta.

Bene labiausiai džiaugiasi, kad paskui ją atsekė ir buvusios klientės:

– Kuriantis, aišku, buvo baimės. Ruošiamės, įsirengiame, o jeigu niekas neateis. Ir sėdėsim be darbo, be pajamų. Taigi atidarom savo grožio studiją ir sulaukiam vienos klientės, kitos. Jau su Agne pasidžiaugiam, kad užimta visa diena, klientai užsirašo iš anksto. Vis dėlto pati veiksmingiausia reklama – geri atsiliepimai, perduodami iš lūpų į lūpas. Dabar pas mus atvažiuoja ir iš Panevėžio.

Studentai iš Vilniaus užsuka, jie irgi patenkinti grožio studijos paslaugomis.

– Bet patys savo gyvenimą ir veiklą įsivaizduoja tik sostinėje. Sakau, o kam pasilikti tame Vilniuje, jeigu ir Pasvalyje yra daug neišnaudotų nišų. Tačiau pas mus nuvilia labai neigiamas požiūris, – pastebi Violeta.

Kol kas jos jaunatviškas maksimalizmas įveikia kliūtis ir šį pavasarį Vilniuje susirado piešimo chna ant kūno mokytoją:

– Sugalvojau imtis to, ko Pasvalyje dar nėra. Tatuiruotė pernelyg ekstremalu, nes po kiek laiko ji gali tiesiog atsibosti. Aš pati turiu tatuiruotę. O piešinys ant kūno laikosi dvi tris savaites.

Violeta šio meno mokėsi pas žinomą chna kūno tapybos meistrę vilnietę Alesandrą Rulytę-Gaušienę.

Chna piešiniai ant rankų ar kojų daugeliui asocijuojasi su Indija, Rytų paslaptimis. Tačiau jais puošiasi ir vis daugiau lietuvių. Violeta sako esanti atvira įvairių šalių tradicijoms, juolab kad visuomet galima įpinti kažką naujo ir savito:

– Pas Alesandrą Gaušienę pasirinkau individualius mokymus, nemėgstu grupės užsiėmimų. Savo mokytojos namuose pakliuvau į rytietišką aplinką. Ir iš karto galėjau pasisemti patirties, kaip daiktais ir kvapais kuriama nuotaika.

Pas mus chna piešiniais savo kūną puošia ne tik tie, kurie domisi Rytų kultūra, Indija, bet vis dažniau tampa mergvakarių, įvairių vakarėlių, karnavalų atrakcija.

Beje, vilnietė Alesandra Gaušienė yra prisiminusi, kad ant lietuvaičių kūnų teko tapyti ir mūsų tautinių raštų ornamentų bei senovės baltų simbolių.

– Įvaldyti piešimo techniką man padėjo baigtos dailės studijos, taip pat šie įgūdžiai padeda ir piešti ant nagučių, – Violeta pastebi, jog ateina klienčių, dar nežinančių, ko nori, o tiksliau – norinčių kažko, kas pakeltų nuotaiką. – Ir bendraudamos svarstome, kas tai galėtų būti…

Violetos vyras šiuo metu išvykęs dirbti į Norvegiją:

– Turbūt neilgam. Aišku, buvo minčių ir man ten važiuoti, užsienyje gundo geresnis uždarbis. Vis dėlto nutarėm kurtis Pasvalyje…

Komentuok su Facebook

Ar skaitėte?

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *