Aukštikalniuose atidarė sulčių spaudimo fabrikėlį

Savo sulčių spaudykloje broliai Darius (dešinėje) ir Gintaras Braškos.

Obuoliai supilami į plovyklą, iš kurios transporteris pakelia į traiškyklą. Nuo juostinio preso sultys suteka į talpas, iš kurių jas automatiškai paima pasterizatorius ir pakaitina iki daugiau nei 80 laipsnių. Iš pasterizatoriaus sultys patenka į išpilstymo vonelę ir subėga į pageidaujamą pakuotę.

Tokį fabrikėlį Aukštikalniuose įsirengė sodininkas Darius Braška, jam padeda brolis Gintaras, o penkiametis sūnus Matas visą procesą stebi net nemirksėdamas.

– Jis visą vasarą klausinėjo, kada pagaliau čia pradės kažkas veikti, – Darius Braška paaiškina, jog užtruko įrengti patalpą, kurioje sumontuota moderni sulčių spaudimo įranga.

Ši įranga pagaminta Slovėnijoje ir Vengrijoje, ir dar su vokiškom gudrybėm. O firmos atstovas viską atvežė tiesiai į kiemą.

– Dabar aš gudrus, kaip su šia sulčių spaudimo įranga dirbti, bet prieš porą mėnesių toks tikrai nebuvau. Nors automatika gana paprasta, – pripažįsta Darius.

Tačiau kam daugiau nei penkis hektarus sodo turinčiam Dariui dar reikalinga sulčių spaudykla?

– Nes tiesiog tokios įrangos Pasvalyje nėra, todėl nutarėm pabandyti. Patys veždavom obuolius, turim ir kriaušių, spausti į Šiaulius ar Anykščius. Pastebėjom, kad žmonės mūsų sultis perka, bet kaina susidaro aukštesnė. Iš tiesų labai patogūs tie vakuuminiai įpakavimai su kraneliais. Įsileidi stiklinę sulčių, o likusių nereikia dėti į šaldytuvą, nes oro į pakuotę nepatenka, – paaiškina Darius Braška, kurio sulčių spaudykloje galima pasirinkti ir paprastas skaidrias pakuotes, ir gražias spalvotas.

O išspaudos keliauja į lauką – tiesiai į priekabą. Jos vėliau užariamos, taip greičiau supūva.

Iš dešimties kilogramų obuolių galima išspausti penkis litrus sulčių. Bet tai visiškai priklauso nuo vaisių sultingumo.

Taigi žmonės jau veža į Aukštikalnius vaisius, daržoves, uogas, kad išspaustų sultis, jas pasterizuotų ir išpilstytų į pakuotes.

– Iki šiol dažniausiai atveža obuolių, kriaušių, moliūgų, morkų, – pastebi Darius. – Viską maišo, dėl spalvos kai kurie dar įmeta aronijų, kiti atsiveža apelsinų – vieni luptų, kiti neluptų. Ką patys žmonės įmes, tokias sultis ir gers. Morkas galima tik nuplauti, tačiau nenuskutus vis tiek lieka žemės kvapo. Prie vaisių rekomenduojama dėti dešimt procentų daržovių, nes jeigu bus daugiau, sultys gali pradėti rūgti. Tiesa, kitur rašoma, kad galima dėti ir trisdešimt procentų daržovių.

Spausti uogų sulčių dar neteko, tačiau mūsų krašte auginamos ir vynuogės, juodieji serbentai, aronijos…

Kodėl spaudžiamų vaisių, daržovių ir uogų mažiausias kiekis – septyniasdešimt kilogramų?

– Tarkim, dėl dvidešimt kilogramų neverta pėckiotis nei mums, nei pačiam klientui, – sako Darius Braška.

Ir, žinoma, nereikia vežti pernokusių, papuvusių obuolių. O jeigu skanūs valgyti, tai bus gardžios ir sultys.

Beje, Darius šypteli, kad dar negali pavaišinti savo obuolių sultimis. Derlius vėluoja maždaug dešimt dienų, be to, gali būti perpus mažesnis nei pernai. Pakenkė šalnos, nors kriaušių užderėjo labai daug.

– Kai pradėsime skinti, tada ir žinosime, kiek ko užderėjo. Tačiau turguje turėsime kuo prekiauti, gal ir kioske, spausime ir savo sulčių, – ketinimus atskleidė Darius.

Komentuok su Facebook

Ar skaitėte?

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.