Joniškėlio ligoninėje – devynioliktojo amžiaus nuotaika

Pasvalio Gintaro Kutkausko „Klėties“ teatro aktoriai – devynioliktojo amžiaus istorinės asmenybės. Vido DULKĖS nuotrauka

Daugiau kaip prieš porą šimtų metų Vilniaus universiteto įsteigtos Joniškėlio ligoninės senieji skliautai ir Pasvalio Gintaro Kutkausko „Klėties“ teatro aktoriai lankytojus trumpam perkėlė į devynioliktąjį amžių, kai 1865–1901 metais čia gyveno, dirbo ir tiesiog traukė šviesuomenę gydytojas Jonas Leonas Petkevičius. O ir viso krašto žmonėms šis daktaras su dukra Gabriele anuomet buvo ne tik šviesos židinys, bet ir pirmoji pagalba praktiškai visais gyvenimo
klausimais.

Pasakojimai, senųjų gyventojų prisiminimuose virstantys jau legendomis, vis tolsta, gožia kitoks gyvenimo būdas ir tempas, gyvą bendravimą keičia kompiuterio ir telefono ekranas, tačiau žmogaus esmė ir siekiai lieka tie patys.

Joniškėlyje dar kartą įsitikinome, kad netrūksta norinčiųjų pasinerti į anų laikų romantiškais atspalviais dvelkiančią aplinką ir nuotaiką.
Po Joniškėlio ligoninę kvietė pasivaikščioti gydytojas Jonas Leonas Petkevičius (Viktoras Stanislovaitis). Čia sutikome pirmojo lietuviško kalendoriaus leidėją, liaudies švietėją, poetą, publicistą ir vertėją Lauryną
Ivinskį (Žydrūnas Pačinskas), rašytoją, spaudos darbuotoją, režisierių, lietuvybės propaguotoją Povilą Višinskį (Klaudijus Ulskis), rašytoją ir visuomenės veikėją Juliją Žymantienę-Žemaitę (Rūta Pačinskienė), knygnešį ir publicistą Jurgį Bielinį (Sigitas Paliulis), tautinio atgimimo veikėją, pedagogę ir tautosakininkę Jadvygą Juškytę (Vilma Ulskienė), rašytoją, publicistę, visuomenės veikėją Gabrielę Petkevičaitę-Bitę (Birutė Ladygienė), mažąsias dvarininkaites (Vesta Startaitė ir Žemyna Stanislovaitytė).
Scenarijaus autorius – Viktoras Stanislovaitis, režisierė – Ramunė Uždavinienė, kostiumus kūrė Vilma Ulskienė.
Taigi apsivelka aktoriai devynioliktojo amžiaus kostiumus, žengia į dviejų šimtmečių ligoninės pastatą ir iš buvusios vaistinės ataidi Bitės (Birutė Ladygienė) žodžiai:
– Esu iš dalies Don Kichotas, bet ir Sančo Panso many netrūksta. Visą gyvenimą plaukiau prieš srovę, toks plaukimas man paprastas, energijos priduoda. Daug mylėjau ir daug troškau, ypač šio pasaulio vargstantiems tarnauti.
Deja, ta mano meilė nei rami, nei tobula neįstengė niekuomet būti: kuo labiau vargstančius ir kilnius žmones mylėjau, tuo labiau bjaurėjaus veidmainiais ir neapkenčiau kietų, žiaurių, šiurkščių savo artimiems širdžių…
Gabrielės tėvas, ilgametis Joniškėlio ligoninės gydytojas Jonas Leonas Petkevičius gimė 1828 metais, mokėsi Panevėžio apskrities bajorų mokykloje, Vilniaus gimnazijoje. Beje, po to penkerius metus su baudžiauninkais
dirbo tėvų ūkyje, tačiau nepanoro tapti jo paveldėtoju ir pabėgęs iš namų įstojo į Kijevo universiteto medicinos fakultetą. 1855 metais baigė mokslus ir grįžo į Puziniškio dvarelį. Vedė Malviną Chodakauskaitę, 1961-aisiais
susilaukė pirmagimės Gabrielės.
1865 metais Jonas Leonas Petkevičius paskiriamas Joniškėlio fondinės ligoninės vedėju ir šeima čia persikelia gyventi. Būdamas aukštos kvalifikacijos, vadovaudamasis humanizmo ir demokratiškumo idėjomis, gydytojas
buvo labai populiarus. Žmonės pas jį plaukė net iš tolimų apylinkių, visų buvo gerbiamas ir mylimas. Jau tais laikais domėjosi naujais gydymo būdais, šaukdavo gydytojų susirinkimus, prenumeruodavo naujausią literatūrą,
rūpinosi daktarų kvalifikacija.

Visą straipsnį skaitykite 2017-07-22 „Darbe“

Komentuok su Facebook

Ar skaitėte?

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.