Susitikimas Noriuose: nuo keramikos iki akrobatinės jogos

Keramikė Giedrė Baltakytė pastebėjo, kad Norių krašto vaikai labai įsijautė į lipdymą. Vido DULKĖS nuotrauka.

– Esu nustebusi, kad vaikai tokie ramūs ir nori taip kruopščiai dirbti, susikaupę lipdo net smulkiausias detales,
– stovykloje Noriuose pastebėjo vilnietė keramikė Giedrė Baltakytė, kuri su draugu Tumu mūsų krašte praleido beveik savaitę. – Miesto vaikai paprastai triukšmingesni, juos sunkiau sudominti, nes turi daug įvairių užsiėmimų.
Iš tiesų Vilniuje ir Norių kaime, kur vos daugiau nei pusšimtis sodybų, vasarą užsiėmimai skirtingi. Skirtingos pasirinkimo galimybės.
– Kai prieš trejus metus Pasvalio miesto šventėje pamačiau keramikę Giedrę, supratau, kad norėčiau ją pasikviesti į mūsų kaimą, – prisiminė Norių krašto bendruomenės pirmininkė Asta Bendoraitienė, kuri parašė projektą „Juodosios keramikos dirbtuvėlė“ ir gavo pinigų iš rajono švietimo ir sporto skyriaus vaikų vasaros socializacijos programos.
Beje, Norių krašto bendruomenės įstatuose patvirtinta galimybė rengti vaikų ir jaunimo stovyklas. Anksčiau į jaunųjų skulptorių stovyklas Noriuose buvo pasikvietę medžio skulptorius Kęstutį Krasauską, Petrą Pranskūną, šio kaimo parke stovi ir Vytauto Jackūno sukurtas koplytstulpis.
– Labai nustebino gražus Norių kaimo parkas, labai gražios skulptūros, – įvertino iš sostinės atvažiavusi keramikė Giedrė Baltakytė.
– Teatro stovykloje su vaikais esam statę net spektaklį. O kai Pasvalio šventėje pastebėjau Giedrės lipdymo mokyklėlę, iš sykio ji man patiko, – prisipažino Asta Bendoraitienė.
– Čia vaikai tikrai nori išmokti, jie klausia, nebijo. Ir daugumai gerai sekasi, lipdo ne prasčiau už suaugusius vilniečius, kuriuos mokau sostinėje, – Norių krašto jaunimą gyrė keramikė Giedrė, kuri gimusi ir užaugusi Vilniuje, kaime net senelių neturi. – Nesitikėjau, kad kaime bus taip jaukiai įrengti bendruomenės namai. Lyja, vėsu, lauke ir balos man egzotika. O viduje kūrenasi židinys, kvepia medžiu, džiūva keramikos darbeliai. Man patinka jūsų
tarmė. Įdomu išgirsti, kaip žmonės kalba tarmiškai.
Jau atvažiuodama Giedrė sugalvojo stovyklautojams užduočių, mokė dekoruoti panaudojant augalus. Miklūs piršteliai lipdė nuostabius dailius darbus – puodelius, vazeles, muilines, sviestines, kitus indus, įvairius paveikslėlius, figūrėles…

Giedrė ir Tumas Noriuose demonstravo akrobatinės jogos pratimus.

Noriuose keramikos darbelių kūrimu susidomėjo ne tik vaikai, jaunimas, bet ir vyresni žmonės.
O ir meniškoji Giedrė Baltakytė šioje aplinkoje tiesiog atsiskleidžia:
– Didžiąją savo gyvenimo dalį skiriu menui ir keramikai. Molis – tai medžiaga, kuri lengvai priima ir supranta mano mintis. Įkvėpimo semiuosi visų pirma ten, kur geras oras. Įkvepiu tiesiogine šio žodžio prasme. Apskritai, manau, jog gamta ir kultūra – neatsiejami nuo žmogaus gyvenimo. Domiuosi augalais, senąja mūsų tautos kultūra, papročiais,
dainomis. Tai įkvepia kurti. Keramikos meno subtilybių ir technikų mokiausi Vilniaus dailės akademijoje.

Visą straipsnį skaitykite 2017-07-18 „Darbe“

Komentuok su Facebook

Ar skaitėte?

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *