Atsisveikinimo popietėje – dvejopi jausmai
Liepos 10-ąją, pirmadienį, su Pasvalio kultūros centro kolektyvu atsisveikino ilgametis kapelos „Svalia“ vadovas Stasys Vitonis. Kaip paprastai tokiais atvejais būna, į užtarnautą poilsį išeinantysis sulaukia daug gražių palinkėjimų. Tą dieną visą puokštę šiltų žodžių išgirdo sunkiai jaudulį tramdęs Stasys – juk prie Kultūros centro kapelos „Svalia“ vairo stovėta net keturiasdešimt metų!
„Kalbant tokia proga persipina dvejopi jausmai. Liūdina tai, kad šalyje apskritai mažėja liaudiškos muzikos specialistų gretos. Tačiau, kita vertus, išėjus į užtarnautą poilsį atsiras daugiau laiko savo pomėgiams, nuveikti tai, ko galbūt nespėjote. Tad jums, mielas Stasy, linkiu kiekvieną dieną atrasti naujų veiklų, o Kultūros centre jūsų visada
lauksime“, – oficialiąją dalį pradėjo Pasvalio kultūros centro direktorius Robertas Lavickas.
Mero pavaduotojas Povilas Balčiūnas, peržvelgęs Kultūros centro darbuotojus, sakė, kad iš susirinkusiųjų jis, ko gero, seniausiai pažįsta Stasį Vitonį. „Visą gyvenimą nebūsime jauni ir visų suplanuotų darbų turbūt neįmanoma nuveikti. Deja, tokia realybė. Šiandien kartu su Kultūros centro kolektyvu noriu pasidžiaugti tamstos gražiais darbais“, – tokia pusiau filosofine gaida savo kalbą pradėjo vicemeras. Jis prisiminė, kad dar būdamas mokinys
žavėjosi „Svalios“ muzika ir dainomis. „Stasys grojo klarnetu. Todėl vadovui sunku rankų gestais vadovauti kapelai. Tačiau ilgametis jos vadovas puikiai sugebėdavo tai atlikti galvos linktelėjimais, žvilgsniu ar meniškais viso kūno
judesiais“, – pastebėjo P. Balčiūnas. Mero pavaduotojas priminė, kad Stasio Vitonio vadovaujama „Svalia“ kelis dešimtmečius buvo vienu iš ryškiausių Pasvalio krašto kultūros švyturių. „Tad šiandien Stasiui tariame nuoširdų ačiū už tas žmonėms suteiktas gražias džiaugsmo akimirkas. Juk muzika, daina galima kartais daugiau pasakyti nei
žodžiais“, – savo sveikinimą baigė vicemeras P. Balčiūnas. Jis įteikė S. Vitoniui Savivaldybės padėkos raštą už ilgametę kultūrinę veiklą.
„Džiaukis ir grožėkis gyvenimu – keliauk, skirk laiko savo pomėgiams. Atvirai pasakius, aš tau šiandien pavydžiu!“ – šyptelėjo režisierė Asta Liukpetrienė, įteikdama savo kolegai gėlių puokštę. Šiltus nuoširdžius žodžius jam skyrė šokių kolektyvų vadovė Dalė Norvydienė ir kiti į atsisveikinimo popietę susirinkę Kultūros centro darbuotojai.
Muzikantas, sportininkas, keliautojas
Apie Pasvalio kultūros centro kapelos „Svalia“ kūrybinį kelią esame ne kartą rašę kolektyvo jubiliejaus progomis. Tad praėjusį ketvirtadienį „Darbo“ redakcijoje apsilankęs buvęs kapelos vadovas priminė tik savo svarbiausius biografinius štrichus.
Stasys Vitonis – grynakraujis aukštaitis, kilęs iš kalvoto, ežerais nusėto Utenos krašto. Jo gimtinė – Vyžuonų apylinkėse įsikūręs Dirvoniškio kaimas. Ilgametis „Svalios“ vadovas muzikinius genus greičiausiai paveldėjo iš savo senelio – žymaus kaimo smuikininko. Tačiau Stasys pirmiausia pramoko groti akordeonu. „Dabar jau amžiną atilsį fleitininkas Gintautas Jakštonis pamatė, kad turiu gabumų muzikai. Mokytis pas jį mindavau dviračiu šešis kilometrus“, – pasakojo pašnekovas. Kartu su savo mokytoju arba vienas Stasys akordeonu kaimo gegužinėse trenkdavo polkas ir grieždavo ilgesingus valsus. G. Jakštonis jam taip pat patarė išmokti groti klarnetu. Privačiai metus pasimokęs vaikų muzikos mokykloje, po aštuonių klasių Stasys nutarė stoti į tuometę Panevėžio pedagoginę mokyklą. „Diplome parašyta, kad esu vaikų muzikos mokytojas-orkestro artistas“, – šypsodamasis toliau kalbėjo
redakcijos svečias.
Visą straipsnį skaitykite 2017-07-18 „Darbe“
