Bando perprasti molio žemės paslaptis

Joniškėlio bandymų stoties mokslo darbuotojai ir ilgametis jos vadovas dr. Juozas Zabarauskas (viduryje) prie jubiliejinio, iš ąžuolo lapų nupinto skaičiaus. Vido DULKĖS nuotrauka.

Karpių dvaro rūmuose įsikūrusiai Joniškėlio bandymų stočiai šie metai yra jubiliejiniai – 1927 metų spalio 15 dieną įkurta mokslo įstaiga švenčia savo 90-metį. Paminėti gražios sukakties, o kartu ir pasiklausyti šia proga surengtos konferencijos „Žemdirbystės mokslo raidos aspektai Šiaurės Lietuvos sunkiuose dirvožemiuose“ praėjusią savaitę buvo susirinkę svečiai iš giminingų mokslo įstaigų, Pasvalio krašto ūkininkai, kitų bandymų stoties partnerių atstovai.

Pradžia – lauko bandymų ūkis

Prieš devynis dešimtmečius Šiaurės Lietuvoje įkurtos mokslo įstaigos ištakas, jos istoriją, dabartį ir ateities perspektyvas trumpai apžvelgė Joniškėlio bandymų stoties direktorius dr. Vidas Damanauskas.

Dar 1810 metais, pagal dvarininko Igno Karpio, garsėjusio pažangiu ūkininkavimu ir švietėjiška veikla, testamentą, Joniškėlyje buvo įkurta pirmoji Lietuvoje specializuota agronominio profilio pradinė mokykla. Ją, gavęs dvarininko paramą, įsteigė Vilniaus universitetas. 1869 metais ši mokykla pertvarkyta į mokomąją žemės ūkio fermą, kuriai iš Joniškėlio dvaro paskirta 110 hektarų žemės. 1899 metais ji perorganizuota į žemesniąją žemės ūkio mokyklą. O 1927-aisiais šalia įkurtas naujas mokslo židinys, pavadintas Joniškėlio lauko bandymų ūkiu. Tai ir buvo dabartinės bandymų stoties, turėjusios svarbią reikšmę žemės ūkio mokslo plėtrai Šiaurės Lietuvoje, pradžia.

Joniškėlio lauko bandymų ūkiui iš dalinamo Karpių dvaro atiteko 49 hektarų žemės sklypas. Netrukus čia pradėta auginti veislinė sėkla, veisliniai gyvuliai, imtasi pirmųjų lauko bandymų.

Dabartinį Joniškėlio bandymų stoties vardą mūsų krašte įsikūrusi mokslo įstaiga gavo tik 1938-aisiais, ją priskyrus Žemės ūkio ministerijai. Iki 1948-ųjų augalų veislių tyrimai sudarė pusę visų bandymų, vėliau plėtėsi žemės dirbimo, tręšimo, ganyklų priežiūros, augalų auginimo technologijų bandymų spektras, buvo įkurta agrocheminė laboratorija. 1959 metais bandymų stoties bazėje įsteigtas Lietuvos žemdirbystės mokslinio tyrimo instituto Joniškėlio filialas, kuriame buvo keturi mokslinių tyrimų skyriai – žemdirbystės, agrochemijos, žemės ūkio mechanizacijos ir gyvulininkystės – bei eksperimentinis ūkis, turėjęs beveik 5 tūkst. hektarų žemės.

2010 metais savo veiklą pradėjus Lietuvos agrarinių ir miškų mokslo centrui, Joniškėlio bandymų stotis tapo regioniniu jo padaliniu.

Per 90-ies metų veiklos laikotarpį Joniškėlio bandymų stotyje dirbę mokslo žmonės apsigynė 22 daktaro ir vieną habilituoto daktaro disertaciją. Šiandien Joniškėlio bandymų stotyje triūsia šeši mokslo darbuotojai: dr. Aušra Arlauskienė, dr. Aleksandras Velykis, dr. Laura Masilionytė, dr. Antanas Satkus, dr. Danutė Jablonskytė-Raščė ir dr. Vidas Damanauskas. Atliekami dirvožemio našumo palaikymo tausojamojoje ir ekologinėje žemdirbystėje, augalinės kilmės organinių trąšų panaudojimo ekologiniuose ūkiuose, žemės dirbimo ir dirvožemio fizikinių savybių, traktorių važiuoklių poveikio dirvožemiui, sėjomainos ir tręšimo, ekologiškų kviečių auginimo, augalų įvairovės didinimo ir kiti tyrimai. Tiriamieji darbai vykdomi ir pagal įmonių – UAB „Kurana“, UAB „Bayer Lietuva“, UAB „Bosf“ bei kt. – užsakymus.

Joniškėlio bandymų stotis turi 336 hektarų žemės, skirtos tyrimams ir sėklininkystei – įskaitant ir Karpių dvaro sodybą. Nuo 2005 metų stotyje sertifikuotas ekologinės žemdirbystės ūkis. Čia auginamos naujausių Lietuvoje registruotų žieminių ir vasarinių kviečių, vasarinių miežių, avižų, pupinių javų ir raudonųjų dobilų veislių sėklos.

Bandymų stoties vadovas geru žodžiu minėjo ne tik mokslinius darbuotojus, bet ir administracijoje, gamyboje dirbančius žmones. Šio kolektyvo mechanizatoriai nuolat dalyvauja Lietuvos artojų varžybose ir laimi prizines vietas.

Visą straipsnį skaitykite 2017-07-11 „Darbe“

Komentuok su Facebook

Ar skaitėte?

1 Comment

  1. Sveikiname su garbiomis sukaktuvėmis, linkime, kad sunkios granuliometrinės sudėties limnoglacialinės kilmės rudžemis nelaužytų niekam noragų, žirniai bei kiti fitomeliorantai gerintų m o l i o ž e m ė s fizines – mechanines savybes beigi toliau optimizuotų biologinio azoto apytaką; pagirtinos naujos inovacijos naudojant dobilus, eraičinus, migles su motiejukais ir kitas daugiametes žoles ekologinėje agrosistemoje! Vivat! Dar tiktų vienas senas kalambūras (užsienio k.): „Učionym možeš i nebytj, no kandidatom* statj obiazan“… /* – galima versti į lietuvių k.: doktorom arba kandim/.
    P. S. Ponui J. Zabarauskui – nuoširdus valio, nes jo Joniškėlio molyje įminta gili pėda visada yra kupina gerojo gyvybės vandens!

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *