Ustukių šimtametės gyvenimą lydi malda, daina ir darbas

Ustukių kaimo šviesuolė Julija Keršanskaitė-Kalvėnienė atšventė 100 metų jubiliejų. Aidos DULKIENĖS nuotrauka

Iškilmės prasidėjo bažnyčioje

Prie Mūšos prigludusio senojo Ustukių kaimo gyventoja Julija Keršanskaitė-Kalvėnienė beveik savaitę priiminėjo svečius. Kitaip ir negalėjo būti, nes proga išskirtinė – kaimo šviesuolė švenčia 100 metų jubiliejų. Na, o svarbiausios iškilmės vyko per jos gimtadienį – birželio 17-ąją. Iš pradžių – Pasvalio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje, po to – jos namuose Ustukių kaime.

Skambant proanūkio Roko Mainonio saksofonu atliekamai melodijai, pro pagrindines duris jubiliatę į bažnyčią įvedė jos keturi vaikai – Adolfas Kalvėnas, Alina Braškienė, Stasė Mainonienė ir Rima Grybauskienė. J. Kalvėnienė sėdo į sau įprastą lanką, kurioje ilgus dešimtmečius meldėsi prieškario laikais, sovietmečiu ir atgimusioje laisvoje Lietuvoje. Šv. Mišias aukojo Kauno Švenčiausiosios Jėzaus Širdies (Šančių) parapijos klebonas, kun. Virginijus Birjotas, giedojo Rimvydo Mitkaus vadovaujamas Pasvalio mišrus choras „Canticum novum“. Per šv. Mišias aukas įnešė visų kartų atstovai: vaikai – duoną, anūkai – Šv. Eucharistiją, proanūkiai – gėles ir jubiliejinę juostą.

„Pirmą kartą aukoju šv. Mišias, per kurias pagerbiamas šimto metų sulaukęs žmogus. Tad minėdami tokį iškilų močiutės Julijos jubiliejų, turime pakalbėti apie žmogui skirto laiko šioje žemėje prasmę ir reikšmę. Kai Arūnas (Kaune gyvenantis anūkas Arūnas Mainonis – aut.) man atsiuntė jubiliatės gyvenimo aprašymą, skaitant net šiurpuliukai perėjo per nugarą – kiek daug turėjo iškentėti močiutė, nešdama savo gyvenimo kryžių. Turbūt nesuklysiu pasakęs, kad vyresnės kartos žmonės išsaugojo daugiau optimizmo, o iš močiutės Julijos pirmiausia turime pasimokyti mokėjimo džiaugtis gyvenimu, taip pat – ištvermės ir kantrybės“, – kalbėjo kunigas, linkėdamas šimtametei sveikatos ir savo gyvenimo pavyzdžiu toliau džiuginti artimuosius, kaimynus, pažįstamus.

Vaikai niekada negirdėjo žodžių „pavargau“, „negaliu“

Po šv. Mišių iškilmės persikėlė į jubiliatės sodybą Ustukiuose. Jos savininkė iš Pasvalio namo grįžo 1937 metų laidos juodu „Mercedesu“. Prie tviskančio senovinio automobilio vairo sėdėjo verslininko, klubo „Retro broliai“ nario Sigito Zajarsko sūnus Austėjus. Iš senovinės mašinos oriai išlipusią Juliją Kalvėnienę aplodismentais pasitiko maždaug šimtas svečių. „Močiutė atrodo kaip Anglijos karalienė!“ – pasigirdo minioje balsai.

Rašydami apie garbingus jubiliejus švenčiančius žmones paprastai skaitytojus supažindiname su jų biografijomis. Neskaičiavome, kiek kartų „Darbe“ paminėta Ustukių kaimo šviesuolė. Ji būdavo dažna viešnia ne tik šio kaimo mokyklos, bet ir Pasvalio Petro Vileišio gimnazijos folkloro vakaronėse, Ustukiuose organizuojamose šventėse. Daugybę liaudies dainų, pasakojimų, padavimų mokančią Juliją Kalvėnienę ir jos seseris Emiliją Baldišienę (1921–2004), Karoliną Vaitkevičienę (1915–1996), Prancišką Vaitkevičienę (1921–2000) ne kartą lankė etnografinės ekspedicijos. Prieš dvejus metus rašėme apie Vaškuose vykusį Kanišauskų-Keršanskų-Keršių giminės susitikimą. Jo svarbiausia gija, vienijanti išsišakojusį platų giminės medį, be abejo, buvo tuomet 98 metų sukaktį minėjusi Julija Kalvėnienė.

Visą straipsnį skaitykite 2017-06-27 „Darbe“

Komentuok su Facebook

Ar skaitėte?

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *