Pasvaliečiai turėjo unikalią progą susitikti su ilgai ieškoto svarbiausio Lietuvos valstybės dokumento – Vasario 16-osios Akto – originalo atradėju, politologu, Vytauto Didžiojo universiteto profesoriumi Liudu Mažyliu. Lietuvos Šerloku Holmsu šiandien tituluojamas mokslininkas pasirodė esąs labai paprastas, šiltas, iškalbingas ir puikų humoro jausmą turintis žmogus.
Nepaprastai įdomų savo pasakojimą apie Akto paieškas ir šio dokumento reikšmę Lietuvai svečias nuolat pagyvindavo smagiais pašmaikštavimais.
– Girdėjau, jog kauniečiai žada statyti paminklą Liudui Mažyliui. Tokį mažytį, kad kiekvienas, ką nors pametęs, galėtų paglostyti jo galvelę ir tada dingęs daiktas atsiras… – šypsojosi profesorius. Ir dar juokais užsiminė, jog dabar gaunąs daugybę pasiūlymų, ko dar reikėtų ieškoti: Vytauto Didžiojo palaikų, jo karūnos, atskleisti Dariaus ir Girėno žūties paslaptį…
Rašyti to paties žmogaus ranka
Bet apie svarbius Lietuvai dalykus prof. Liudas Mažylis kalbėjo labai rimtai, įdomiai ir pagarbiai.
– 1918 metų Vasario 16-osios Nutarimas, kurį mes visi vadinam Vasario 16-osios Aktu, iš tiesų niekur dingęs nebuvo – jis beveik šimtą metų saugiai gulėjo ir guli Vokietijos archyve. Šis dokumentas – liudijimas apie Lietuvos laisvę, nors žodžio „laisvė“ jo tekste ir nėra. Tai absoliučiai universalus, diplomatiškai išmintingas, išbaigtas dokumentas. Pagal jį mes kuriame savo valstybę, kurios šimtmetį švęsime kitąmet. Pačiu įvykiu, kad 1918 metų vasario 16-ąją buvo paskelbtas Lietuvos valstybės atkūrimas, niekas neabejoja, bet širdį užgaudavo užuominos: „O dokumento originalo tai neturit!“ Kankino jausmas, jog šalies valdžia ne viską daro, kad 100-ąjį savo valstybės gimtadienį galėtume minėti išdidžiai ir oriai. Leistis į Vasario 16-osios Akto paieškas mane paskatino mokslininko smalsumas bei detektyvinis politologo azartas, – teigė pasvaliečių svečias.
Susitikimo dalyvius jis pakvietė prisiminti, koks apskritai buvo Vasario 16-osios Akto sukūrimo kontekstas:
– Iš tikrųjų įvykiai prasidėjo 1917 metų liepos mėnesį, kai vokiečių okupacinė valdžia leido surengti vadinamąją Lietuvių Konferenciją. Nepaisant itin sudėtingo laikotarpio aplinkybių, į Konferenciją susirenka labiausiai gerbiami Lietuvos žmonės ir produktyviai dirba. 1917 m. rugsėjį Lietuvių Konferencija priima Rezoliuciją, kurioje jau yra kai kurios frazės, po kelių mėnesių atsiradusios Vasario 16-osios Akte. Joje taip pat numatyta sušaukti Steigiamąjį Seimą. Visi Tarybos dokumentų rankraštiniai tekstai buvo surašyti to paties žmogaus ranka. Esu įsitikinęs, jog juos surašė dr. Jurgis Šaulys, ėjęs Tarybos sekretoriaus pareigas. Beveik neabejojama, kad signataro Jurgio Šaulio ranka yra surašytas ir Berlyne atrastas Vasario 16-osios Aktas.
Džiugi žinia iš Berlyno
Paklaustas, kodėl šio svarbaus mūsų valstybei dokumento nusprendė ieškoti būtent Vokietijos archyvuose, prof. Liudas Mažylis sakė, jog paieškų kryptimi pasirinkti Berlyną jį paskatino ankstesni istorikų darbai, knygose užfiksuoti signatarų prisiminimai, žinios apie to meto Lietuvos ir Vokietijos diplomatinius ryšius. Juk jau po dviejų dienų nuo Vasario 16-osios Akto paskelbimo – 1918 metų vasario 18-ąją – Akto tekstas buvo paskelbtas Vokietijos spaudoje – laikraštyje „Vossische Zeitung“. „Lietuvos aide“ Akto tekstas pasirodė diena vėliau – vasario 19-ąją.
– Kreipiausi į Vokietijos valstybės archyvą ir iš ten gavau aiškią ir detalią paieškos eigos trajektoriją, o svarbiausia žinutė man buvo, jog dar daugiau dokumentų galima rasti Vokietijos Užsienio reikalų ministerijos politiniame archyve. Susitariau dėl vizito į jį. Mano dukra Liucija, taip pat politologė, patarė susisiekti su Lietuvos ambasada Vokietijoje.
