Juozukui Želviui atmintis – kun. Želvys. 1938. VIII.15. Šis įrašas gražiai išlaikytoje maldaknygėje plonyčiais lapeliais Maskoliškiuose, netoli Pasvalio, gyvenančiam 88 metų Juozui Želviui primena dėdę kunigą Juozapą, o maldynėlis – ir tremties dieną:
– 1949 metų kovo 25-ąją laukiau iš bažnyčios grįžtančio tėvo. Jau buvau pasiruošęs ir aš eiti į pamaldas, kišenėje įsidėjau šią maldaknygę.
Tačiau nueiti į bažnyčią Juozas tuomet jau nespėjo – būtent tą dieną Želvių šeimą ištrėmė į Sibirą. O dėdės dovanota maldaknygė lydėjo daugiau nei vienuolika tremties metų, grįžo į Lietuvą ir tapo vertinga šeimos relikvija.
– Mano senelio brolis kunigas Juozas Želvys mirė 1985-ųjų vasario 5-ąją, o mano anūkas, kurį pakrikštijom taip pat Juozuku, gimė pernai vasario 6-ąją. Taigi beveik tuo pačiu laiku, tik skiria 31 metai, – pasvalietis verslininkas Rimas Želvys tuoj įžvelgia sąsajas ir prasmingą giminės tęstinumą…
Želvių giminės šaknys – Pušaloto krašte, Dičiūnų kaime. Šiame sodžiuje ūkininko Mato Želvio ir Kotrynos Giedrikaitės-Želvienės šeimoje gimė Juozapas, vėliau tapęs kunigu, ir mūsų pašnekovo Juozo tėvas Kazimieras. Be dviejų sūnų, dar augo ir trys dukros.
Beje, Kotrynos Želvienės brolis Juozapas Giedrikas irgi buvo kunigas.
Senasis maskoliškietis Juozas Želvys prisimena, kad jo tėvas Kazimieras buvo mokslo ragavęs ir mokykloje prie caro, ir kariuomenėje, tad gerai mokėjo rusiškai.
O dėdė kunigas išėjo savanoriu į Lietuvos kariuomenę, vėliau, baigęs Panevėžio gimnaziją, įstojo į Kauno kunigų seminariją, be to, studijavo universiteto Teologijos ir filosofijos fakultete. 1925 metų birželio 14 dieną Juozapas Želvys buvo įšventintas kunigu ir paskirtas Kaune vikaru, aktyviai įsitraukė į „Pavasario“ sąjungos veiklą.
Yra išlikęs pasakojimas, kad legendiniai krepšininkai Stepas Butautas ir Modestas Paulauskas 1974 metų kovo 27-ąją atėjo pasveikinti kanauninką Juozapą Želvį 75-ojo gimtadienio proga. Kanauninką šis vizitas labai nustebinęs, nors saviškiams jis minėjo apie krepšinio komandą.
1933 metais kunigui Juozapui Želviui buvo pavesta Kaune, Ąžuolyno rajone, kurti Šv. Antano parapiją ir statyti bažnyčią. Šalia to jaunasis kunigas buvo įsitraukęs į labdaros darbus: statė prieglaudą seneliams, vaikams ir kitiems vargšams, buvo Vaikelio Jėzaus draugijos pirmininkas. Pastatęs bažnyčią, skiriamas jos klebonu ir 1944 metais pakeliamas Kauno Arkikatedros Bazilikos garbės kanauninku. Tačiau užėjusi sovietų valdžia visus trobesius nacionalizavo, o jų statytoją kanauninką Juozapą Želvį 1948-aisiais uždarė į sovietinį kalėjimą. Iš Sibiro jis grįžo 1955 metais…
Visą straipsnį skaitykite 2017-05-13 „Darbe“
