Pasvalio krašto naktinėms gražuolėms – plieniniai žiedai

Pumpėniečio Broniaus Jarecko rankose – naminės pelėdos patelė.

Kai pernai rugpjūčio mėnesį profesinės karo tarnybos karys ir aistringas ornitologas mėgėjas pumpėnietis Bronius Jareckas senajame XVIII a. Joniškėlio Karpių dvaro parke pakabino specialiai pelėdoms perėti skirtą inkilą, susitarėme, kad, atėjus laikui, jį patikrinsime kartu. Ir štai, prabėgus beveik aštuoniems mėnesiams, sulaukiau pasiūlymo pasižvalgyti po Pasvalio rajone gyvenančių pelėdų inkilus.

Tarptautinę darbininkų dieną dauguma joniškėliečių pasitiko taip, kaip ir pridera, – dirbdami soduose ir daržuose. Kol kaimynai iš daržinių traukė grėblius bei kastuvus, aš, įsimetęs į kuprinę gabalėlį dešros, bloknotą ir fotoaparatą, skubėjau Karpių dvaro link.

Šiek tiek po aštuntos aikštelėje sustojo Broniaus automobilis. Ant stogo – sudedamosios aliumininės kopėčios ir dvi lazdyno kartys.

Ant vienos iš jų, ilgesnės, pumpėnietis pritvirtino tinklelį-gaudyklę. Pasiimame kopėčias ir pajudame link praeitą vasarą pakabinto inkilo.

– Buvau čia prieš kelias savaites. Po inkilu mačiau pribarstytų pūkų. Ar tik nebus čia įsisukusi kiaunė… – nuogąstauja B. Jareckas.

Ornitologas mėgėjas prie karties pritvirtintu tinkleliu uždengia inkilo landą ir ima stuksenti į medinę sienelę. Jei viduje yra pelėda motina, ji spruks iš lizdo ir papuls tiesiai į gaudyklę. Paukštis bus sužieduotas ir paleistas. Tai leis mokslininkams tiksliau nustatyti, kaip ir kur gyvena konkrečios vados pelėdos.

Motinos nėra. Tačiau net ir stovint atokiau inkilo viduje girdisi krebždėjimas, o tai – geras ženklas.

Pelėdos linkusios narsiai ginti savo lizdą, tad Bronius dedasi šalmą ir akinius. Išbandyti šių naktinių, be garso skraidančių paukščių nagų ir snapo aštrumo vyras neturi jokio noro.

Pradaromos specialiai žiedavimui ir patogesniam valymui inkile padarytos durelės. Dar akimirka ir Broniaus rankose – pirmas pilkas pūkų kamuolėlis. Jauniklis keliauja į didelį, per petį permestą krepšį.

Mažasis pelėdžiukas – ne vienintelis. Netrukus ištraukiamas antras, trečias, ketvirtas… Iš viso penki jaunikliai! Tai beveik didžiausias galimas skaičius – pelėdos paprastai peri 4–6 kiaušinius.

– Jei taip ir toliau, aš pritrūksiu žiedų, – šypteli Bronius, nenujausdamas, kad jo žodžiai bus pranašiški.

Jaunikliai po vieną traukiami iš krepšio. Kol ant kojos replėmis tvirtinami žiedai, pelėdžiukai mus varsto išpūstomis akimis ir „gąsdina“ spragsėjimą primenančiu snapų kalenimu!

Virš galvos kažkas ūkteli. Štai ir paukščiukų mama. Apsukusi kelis ratus įsitaiso eglės viršūnėje ir atidžiai stebi, kaip ornitologas į rankas paima dar vieną paukščiuką. Šis veiksmas palydimas mamos skrydžiu.

Visą straipsnį skaitykite 2017-05-13 „Darbe“

Komentuok su Facebook

Ar skaitėte?

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.