Knyga, liudijanti Profesorės gyvenimo principus

Iš kairės: Vitalijus Šopis, Algimantas Kaminskas, Virgilija Stonytė, Genovaitė Simonaitienė, Birutė Ladygienė, Aldona Oniūnienė.

Praėjusių metų pabaigoje Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla išleido atsiminimų knygą apie Vaškuose gimusią iškilią kultūros asmenybę, profesorę Vandą Zaborskaitę (1922– 2010) – „Ir aš ją pažinojau…Atsiminimai apie Vandą Zaborskaitę“. 560 puslapių knygos bendraautoriais tapo beveik šimtas žmonių – profesorės bendradarbių, bičiulių, buvusių jos studentų. Daugelis autorių savo tekstuose žodį Profesorė rašo iš didžiosios raidės. Tai visų pirma liudija didelę pagarbą šiai intelektualiai asmenybei, vienai svarbiausių lietuvių humanitarinių mokslų figūrai. Šis solidus leidinys papildo ir praturtina Profesorės portretą, kurį skaitytojas rado prieš ketverius metus pasirodžiusioje Vandos Zaborskaitės memuarų knygoje „Autobiografiniai bandymai“.

Knygos „Ir aš ją pažinojau…Atsiminimai apie Vandą Zaborskaitę“ sutiktuvės Profesorės gimtuosiuose Vaškuose vyko miestelio kultūros namuose paskutinį balandžio šeštadienį. Muzikine įžanga renginį pradėjo birbynininkas Antanas Garalevičius. „…Gyveno savajame laike, bet ir nuolatos jį aplenkdama. Ji visados buvo pakilusi virš kasdienybės smulkmenų, jai rūpėjo tautos būtis ir perspektyvos. Ji sugebėjo mąstyti ir prognozuoti laisvės ir nepriklausomybės kategorijomis negailėdama savo pačios gyvenimo“, – iš ekrano sklido V. Zaborskaitės mintys apie savo kolegę, vieną iš tautinės mokyklos koncepcijos autorių dr. Meilę Lukšienę. Įrašas darytas prieš septynerius metus, likus maždaug mėnesiui iki Profesorės mirties. Visi šie žodžiai apibūdina ir mūsų kraštietės gyvenimo credo.

Prie stalelio, padengto Profesorės siuvinėta staltiese iš jos namų, iš pradžių sėdėjo trise – knygos sudarytoja, Profesorės dukra Virgilija Stonytė, renginio organizatorė Vaškų Vandos Zaborskaitės bibliotekos vedėja Aldona Oniūnienė ir ištraukas skaičiusi Pasvalio Mariaus Katiliškio viešosios bibliotekos darbuotoja Birutė Ladygienė. Vėliau kitas vietas užėmė prisiminimais apie Profesorę pasidalinę žmonės.

„Man visada gera būti Vaškuose. Čia jaučiuosi sava lygiai taip pat, kaip ir jautėsi mama. Vartydama jos dienoraščius, radau ne vieną šiltą įrašą apie gimtąjį miestelį“, – sakė V. Stonytė. Pristatydama naują knygą, jos sudarytoja sakė, kad pirmiausia esanti dėkinga beveik šimtui autorių, kurie rado laiko parašyti tekstus. Du iš jų – Krinčino Antano Vienažindžio pagrindinės mokyklos direktorius, istorikas Algimantas Kaminskas (Algimantas Krinčius) ir bibliotekininkė A. Oniūnienė – popietės metu pakartojo tai, ką rašė apie Profesorę. Skaitytojas knygoje taip pat ras šviesaus atminimo mūsų kraštiečių – filosofo Romualdo Ozolo (1939–2015), rašytojo Henriko Algio Čigriejaus (1933–2016), bibliotekininkės Vitalijos Kazilionytės (1963–2016), pedagogės, profesorės dr. Loretos Žadeikaitės tekstus. Apie susitikimus ir telefoninius pokalbius su Profesore pirmaisiais atkurtos Nepriklausomybės metais rašo ir buvusi Pasvalio bibliotekos direktorė Vida Žilinskienė.

Visą straipsnį skaitykite 2017-05-11 „Darbe“

 

Komentuok su Facebook

Ar skaitėte?

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.