Mažais, bet užtikrintais žingsneliais į teatro pasaulį vėl žengia smagios nuotaikos ir įspūdžių kupina vaikų ir jaunimo teatrų šventė „Šimtakojis“. Šį savaitgalį Pasvalio kultūros centre susirinkę geriausi šalies jaunieji teatralai žada žiūrovams dovanoti daug neužmirštamų akimirkų.
Balandžio 29 d., šeštadienio,
repertuaras
10 val. – šventės atidarymas;
10.10–11 val. – Punsko lietuvių kultūros namų jaunių teatro „Kregždė“ spektaklis „Mirusi šokėja“ (pagal R. Kaškauską, režisierė J. Malinauskaitė-Vektorienė).
12–12.50 val. – Jurbarko kultūros centro vaikų ir jaunimo teatro „Vaivorykštė“ spektaklis „Žaidimas be taisyklių“ (pagal L. Klemaitę, režisierė B. Šneiderienė). „Žaidimas be taisyklių“– tai socialinė drama kiekvienos dienos išgyvenimo mokykloje tema. Tai mano ir tavo gyvenimas arba gyvenimas šalia mūsų. Pagrindinė istorijos herojė moksleivė Emilija, patyrusi baimę, gėdą ir nusivylimą, kalba už daugybę bendraamžių, kurie kenčia atsitvėrę tylos siena: „Kas nustatinėja absurdiškas taisykles? Kodėl reikia jų laikytis? Kodėl esu verčiama bijoti? Tylėti? Susitaikyti? Prisitaikyti?“ Tik kalbėdami apie tai, kas verčia kentėti, galėsime sau padėti.
13.10–14 val. – Šakių „Žiburio“ gimnazijos „Varpo“ dramos studijos spektaklis „Amerika pirtyje“ (pagal Keturakį, režisierė V. Meškaitienė). Šakių „Varpo“ dramos studija į klasikinę komediją pažvelgė iš šių dienų jaunimo pozicijos: šmaikščiai, bet kartu ir pagarbiai, su netikėta scenografija ir kostiumais, gausiomis masinėmis scenomis, kurių dalyviai yra istorijos pasakotojai ir veikėjai.
15–16 val. – Pasvalio kultūros centro jaunimo teatro „Drama“ spektaklis „Riešutų duona“ (pagal S. Šaltenio „Škac mirtie, visados škac“, režisierė A. Liupketrienė). Vienos dalies spektaklis „Riešutų duona“ – tai Andriaus Šato pasakojimas apie savo vaikystę, sutiktus žmones, pirmąją meilę ir norą prisiminti viską, kas buvo… Tai ironiška istorija apie pokario provincialų gyvenimą. Įvykių centre – kaimynų Šatų ir Kaminskų šeimos. Jų vaikai Andrius ir Liuka pamilsta vienas kitą. Nugaišus Kaminskams Šatų parduotai karvei, kaimynai susipyksta, tad jaunuoliams lemta tapti lietuviškais Romeo ir Džiuljeta…
17–18.05 val. – Ignalinos gimnazijos teatro „Iki“ spektaklis „Atjunk“ (pagal Rebekos Unos distopiją, režisierė J. Narbutaitienė). Distopija „Atjunk“ – pasakojimas apie tai, kuo galime virsti netolimoje ateityje. Mokslinei fantastikai priklausantis distopijos žanras pasitelkiamas norint atskleisti šių dienų visuomenėje esančias problemas. Pagrindinei herojei Grytai sunku prisitaikyti steriliai išvalytame pasaulyje, kuriame nelikę nei pojūčių, nei jausmų. Žmonių gyvenimas perkeltas į sistemą, kuri per užrašines kontroliuoja viską, siekdama sukurti „tobulą visuomenę“. Tačiau Gryta niekaip neįstengia būti kaip visi. Kartą apytuščiame stadione ji sutinka panašų į save vaikiną. Beveik tuo pat metu pasiekia žinia, kad sistema sugalvojo, kaip dar geriau kontroliuoti žmones. Grytai ir naujajam jos bičiuliui Mantui teks apsispręsti, – likti sistemoje ar sprukti iš jos. Tik ar tai įmanoma?..
18.20–19.10 val. – Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijos teatro „N-7“ spektaklis „Oskaras“ (pagal Erico Emanuelio Schmitto apysakos „Oskaras ir ponia Rožė“ motyvus, inscenizacijos autorius C. Graužinis, J. Matekonytė, režisierė J. Matekonytė-Antanėlienė) „Oskaras“ pastatytas vieno populiariausių pasaulyje prancūzų rašytojo E. E. Schmitto apysakos „Oskaras ir ponia Rožė“ motyvais. E. E. Schmittas – garsus prancūzų rašytojas ir dramaturgas, kurio kūriniai išversti į 22 kalbas, o pjesės statomos 27 šalyse. „Oskaras ir ponia Rožė“ – sukrečiantis pasakojimas apie dešimtmetį berniuką, vardu Oskaras, sergantį sunkiai pagydoma liga – vėžiu ir apie tai, kaip svarbu įgyti drąsos ir gyvenimo džiaugsmo mirties akivaizdoje. „Kaip ir Oskaras, aš žinau, ką reiškia sirgti nepagydoma liga, bet, skirtingai nei Oskaro, manasis gyvenimas buvo išgelbėtas. Todėl aš ir nusprendžiau pradėti rašyti kūrinį „Oskaras ir ponia Rožė“. Metų metus nedrįsau pradėti rašyti tos knygos, žinojau, kad tai tabu tema – sergančio vaiko tema. Dostojevskis yra pasakęs, jog vaiko mirtis priverčia žmogų nebetikėti, jog Dievas yra. Kūrinio pradžioje Oskaras netiki Dievo ir rašo jam tik prašomas ponios Rožės. Tačiau kasdienis laiškų rašymas padeda berniukui – leidžia jam suvokti skirtumą tarp to, kas gyvenime svarbiausia ir kas tik paviršutiniška, kas dvasiška ir kas tik materialu. Ir kaskart, rašydamas Dievui, Oskaras atveria savo širdį gyvenimui ir pasauliui. Dabar aš žinau, kad Oskaras gyvena milijonų žmonių širdyse. Aš jį myliu. Žaviuosi jo sąžiningumu, drąsa, jo energija, kuri trykšta nuo pradžių iki pat pabaigos. Žaviuosi jo išmintim ir sielos skaidrumu. Tikiuosi, kad kai išmuš mano paskutinioji valanda, kaip nutiko ir Oskarui, aš pasirodysiu vertas jo.“ (E. E. Schmittas, knygos „Oskaras ir ponia Rožė“ autorius.)
20.10–20.55 val. – Naujosios Akmenės Ramučių gimnazijos „Talentų klubo“ spektaklis „Ačiū tau, Marčiau, arba Z kartos padėka Martynui Mažvydui“ (režisierė V. Serbintienė). 2017-ieji – reformacijos metai, pirmajai lietuviškai knygai – 470 metų. Puiki galimybė pagerbti Martyną Mažvydą. Tačiau kaip? Juk jaunam nuobodu viskas, kas sena, jam įdomu tik tai, kas vyksta čia ir dabar. Todėl šis spektaklis, kuris sukurtas pagal Justino Marcinkevičiaus tekstus, turi tikslą – pristatyti M. Mažvydą ir jo „Katekizmą“ taip, kad jaunimas suprastų – M. Mažvydas gali būti jų herojus. Spektaklio veikėjai visus įpareigoja, „kad žodžio tarnyba išliktų ir mūsų kalba persiduotų būsimoms kartoms“, nes nuo šios tarnybos Mažvydas nėra atleidęs nė vieno. Ačiū tau, Marčiau!
