Tvarkė Ąžuolpamūšės piliakalnį

Per dvi dešimtys žmonių atsiliepė į praėjusio ketvirtadienio „Darbe“ išspausdintą kvietimą balandžio 22 dieną per akciją „Darom“ atvykti prie Tatulos ir Ūgės upelių santakoje esančio Ąžuolpamūšės piliakalnio. Tiesa, lygiai 10 val., kai visoje Lietuvoje prasidėjo švarinimosi akcija, talkininkų gretos buvo kone perpus mažesnės. Tačiau vėliau jas papildė pavieniui ir grupėmis atvažiavę gamtos mylėtojai. Kaip įprasta, prieš kimbant į darbus, talkininkai išklausė akcijos organizatoriaus, Anoniminių gamtininkų būrelio vadovo, Savivaldybės paminklosaugos vyresniojo specialisto Gražvydo Balčiūnaičio instruktažo. Jis priminė, kokie tvarkymo darbai laukia ir keletą minučių skyrė paties piliakalnio istorijai. Krašto kultūros ir istorijos žinovas papasakojo, kad Ąžuolpamūšės piliakalnyje žmonės gyveno greičiausiai iki 13-ojo amžiaus. Manoma, kad piliakalnyje stovėjo medinė gynybinę reikšmę turėjusi pilis. Spaudžiant Vokiečių ordinui žiemgalių gentys pasitraukė ir ilgą laiką Ąžuolpamūšė ir jos apylinkės tapo dykromis – negyvenamomis teritorijomis.

Patvirtinti, papildyti ar paneigti šias hipotezes galėtų detalūs archeologiniai tyrimai. Tačiau jiems visada trūksta lėšų. 2001–2002 metais Ąžuolpamūšės piliakalnį, tiksliau vieną jo šlaitą, šiek tiek tyrinėjo archeologas Gintautas Zabiela. Keletas rastų papuošalų ir namų apyvokos daiktų eksponuojami Pasvalio krašto muziejuje. „Dabar didžiausias pavojus kyla prie Tatulos esančiam piliakalnio šlaitui, nes pavasarį patvinusi upė jį sparčiai plauna“, – kalbėjo G. Balčiūnaitis. Baigdamas trumpą istorijos pamoką jis priminė, kad mūsų rajono teritorijoje yra tik du valstybės saugomi piliakalniai – Ąžuolpamūšės ir prie Mūšos prigludęs Migonių arba Šimonių.

Visą straipsnį skaitykite 2017-04-25 „Darbe“

Komentuok su Facebook

Ar skaitėte?

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.