Kaune bus pastatytas paminklas iškiliam kraštiečiui

„Aš patsai ir mano amžiaus žmonės galime jaustis be galo laimingi, kad mums teko pragyventi tie ilgi pasikeitimo etapai, po kurių iš užmaršties, pavergtos ir niekinamos tautos išaugome sau žmonėmis su drąsia pretenzija reikštis šiame pasaulyje ir tarti lygiai su kitais savo žodį kaip laisvi su laisvaisiais. Ir mes judinome žemę!“ Taip 1932 m. „Lietuvos žiniose“ išspausdintuose atsiminimuose rašė iš Medinių sodžiaus kilęs kraštietis, Vasario 16-osios akto signataras, pirmasis ir ilgametis Kauno burmistras Jonas Vileišis. Jo nuopelnus įvertino ir šis miestas. Kauno širdyje, Rotušės aikštėje, iškils bronzinis J. Vileišio paminklas. Taip nusprendė internetu balsavę kauniečiai. Už Rotušės aikštę savo balsą atidavė beveik 900 iš 2000 dalyvavusiųjų apklausoje (45,57 proc.). Skulptūrą tikimasi pastatyti iki liepos 6 dienos.

Kauno rotušė neabejotinai labiausiai susijusi su J. Vileišiu. Tarpukaryje čia veikė miesto savivaldybė, buvo paties J. Vileišio darbo kabinetas.

Būsimo paminklo vietą buvo galima rinkti iš trijų pasiūlytų Kauno erdvių: Rotušės aikštės, Laisvės alėjos ties centriniu paštu ir Nepriklausomybės aikštės prie soboro. Taip pat apklausos dalyviai galėjo siūlyti ir kitas laikinosios sostinės vietas. Artimiausiu metu su skulptūros idėja ir J. Vileišio įamžinimo vieta bus supažindinta Lietuvos dailininkų sąjunga, paveldosaugininkai, Kauno tarybos Pavadinimų sumanymo ir atminimo įamžinimo darbo grupė.

Artėjant Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui, išeivijoje gyvenantys kauniečiai nusprendė miestui padovanoti J. Vileišio paminklą. Iniciatyvą parėmė ir asociacija „Vileišių fondas“. Skulptoriaus Kęstučio Balčiūno sukurta klasikinė bronzinė skulptūra, kurios aukštis sieks apie 2,4 m, buvusį Kauno burmistrą vaizduoja realistiškai, tiksliai atkurtais veido bruožais, to laikmečio drabužiais ir net autentišku odiniu portfeliu.

Savo laiške jauniausioji J. Vileišio dukra Rita Vileišytė-Bagdonienė rašo, kad ne tik jos giminė, bet ir šią asmenybę pažinoję JAV gyvenantys Kauno patriotai nusprendė pagerbti J. Vileišio atminimą „nors kukliu paminklu tame mieste, dėl kurio Tėvelis darė viską, kad jis prilygtų kitiems Europos miestams“.

J. Vileišis (1872–1942) buvo pirmasis ir ilgametis laikinosios sostinės burmistras, Lietuvos Nepriklausomybės akto teksto autorius ir signataras, teisininkas, aktyvus visuomenės veikėjas, politikas, žymus publicistas, laikraščių leidėjas ir redaktorius, dailės gerbėjas, entuziastingas kultūros mecenatas, savivaldybininkas, pirmųjų nepriklausomos Lietuvos ministrų kabinetų narys, pirmasis Lietuvos Respublikos pasiuntinys Amerikoje.

Agnė GRINEVIČIŪTĖ

Visą straipsnį skaitykite 2017-04-01 „Darbe“

Komentuok su Facebook

Ar skaitėte?

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.