Ažiotažas dėl mokesčių – be rimtų argumentų

Diskusijos tęsėsi ir per LŪS prezidiumo posėdžio pertraukėles. Kairėje – LŪS Pasvalio skyriaus pirmininkas Vilhelminas Janušonis.

Viena iš pastaruoju metu itin aštriai eskaluojamų temų yra ūkininkų mokami mokesčiai. Todėl apie tai daug kalbėta ir Lietuvos ūkininkų sąjungos išplėstiniame prezidiumo posėdyje. Savo įspūdžiais pasidalijo mūsų krašto ūkininkams atstovaujantis LŪS Pasvalio skyriaus pirmininkas Vilhelminas Janušonis.

Ūkininkų interesų negynė

– Posėdyje gan gausiai dalyvavusiems Seimo Kaimo reikalų komiteto nariams, Žemės ūkio ministerijos atstovams teko išklausyti, manau, pagrįstus ūkininkų priekaištus, kad, pasipylus kritikai, neva ūkininkai turi per daug lengvatų, šie nesureagavo, o mandagiai tylėjo, užuot gynę ūkininkų interesus ir pateikę argumentuotą savo nuomonę. Juolab kad būtent šie valdžios žmonės turėtų gerai žinoti, kiek išlaidų patiriama žemės ūkyje, kiek pajamų už išaugintą produkciją tenka pačiam žemdirbiui ir kokią dalį pasiima perdirbėjai bei prekybininkai, – sakė V. Janušonis. LŪS prezidiumo posėdyje dalyvavusi Žemės ūkio ministerijos Finansų ir biudžeto departamento direktorė Regina Mininienė pripažino, jog ūkininkai sumoka tiek mokesčių, kiek jų yra nustatyta teisės aktais, kad jiems taikomos lengvatos yra pagrįstos, o nuolaidų turi ir kiti verslo sektoriai. Nors garsiai skaičiuojama, kiek milijonų eurų dėl lengvatų žemės ūkiui patiria šalies biudžetas, tačiau kažkodėl niekas nekelia klausimo, kiek Lietuvos biudžetas negauna pajamų dėl kitoms veikloms sudarytų mokestinių lengvatų. Dabar ūkininkai, deja, yra priešinami su švietimo, medicinos darbuotojais, nors esamą mokesčių sistemą sukūrė ne žemdirbiai.

Ūkininkai valdžios atstovams priminė, jog pagal statistiką kaimo žmonės uždirba trečdaliu mažiau negu miestiečiai ir siūlė pagalvoti, ar padidinus mokesčius žemės ūkis taps konkurencingesnis. Deja, valdžios struktūrose beveik nesigirdi diskusijų, kodėl Lietuvoje tokie brangūs maisto produktai, kodėl mūsų šalyje nėra lengvatinio Pridėtinės vertės mokesčio vietinei produkcijai.

Nori būti išgirsti

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Ūkio apskaitos skyriaus vadovė Zita Sinickienė ūkininkams priminė, jog skaičiuojant Gyventojų pajamų mokestį, ūkininkas ne tik turi būti užsiregistravęs PVM mokėtoju, bet ir savo ilgalaikį turtą registravęs Valstybinėje mokesčių inspekcijoje. Kitas svarbus dalykas jeigu ūkininkas nusprendžia savarankiškai užsiregistruoti PVM mokėtoju, o jo ūkio dydis nesiekia 4 EDV, jam jau atsiranda prievolė mokėti įmokas „Sodrai“. Ūkininkams priekaištaujama, kad jie naudojasi 5 proc. Gyventojų pajamų mokesčio tarifo lengvata, tačiau šia lengvata naudojasi visi, kurie vykdo individualią veiklą. Ūkininkai yra dargi blogesnėje situacijoje negu individualia veikla užsiimantys žmonės: pastarieji socialinį draudimą moka nuo 50 proc. savo pajamų, o ūkininkai – nuo visų. Ūkininkų veikla yra labai specifiška ir todėl, kad pagrindinės jų gamybos priemonės – žemės – įsigijimo išlaidų negalima įtraukti į sąnaudas, o žemė yra labai brangi ir norint jos įsigyti reikia sukaupti nemenkas pinigų sumas. LŪS prezidiumo nariai sutarė, kad neverta toliau viešai eskaluoti mokesčių lengvatų temos, nes nustatytus mokesčius ūkininkai moka ir mokės. Tačiau būtina užtikrinti, kad svarstant mokesčių klausimus būtų atsiklausiama žemdirbių savivaldos organizacijų nuomonės, o žemdirbių atstovai dalyvautų mokesčius svarstančiose darbo grupėse.

Zina MAGELINSKIENĖ

Visą straipsnį skaitykite 2017-04-01 „Darbe“

Komentuok su Facebook

Ar skaitėte?

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *