– Pasvalyje jaučiuosi lyg atėjęs į šeimą, – išsitaria kraštietis aktorius Regimantas Adomaitis, neseniai šventęs aštuoniasdešimtąjį jubiliejų.
– Šis aktorius pasiekęs viską, ką Lietuvoje įmanoma pasiekti. Regimantą Adomaitį pažįsta visi – nuo penkerių metų vaiko iki šimto penkerių senelio. Ne tik žino gausybę jo vaidmenų teatre, kine, bet ir kaip asmenybę iš daugybės interviu, – pastebi teatrologė dr. Daiva Šabasevičienė, knygos „Smėlio pilys. Regimantas Adomaitis: vaidmenys, tekstai, laiškai“ autorė.
Pasvalio Mariaus Katiliškio bibliotekos salėje aktorius į šalį patraukia mikrofoną, kuris labai primena filmavimo aikštelę. Ir nereikia to mikrofono – Regimanto Adomaičio balsas sodrus, gražus, nė su kuo nesupainiojamas.
Teatro ir kino legenda leidžiasi į vaikystės prisiminimus:
– Mano vaikystė prabėgo Šimonių kaime, kokie keturi kilometrai nuo Pasvalio, ant Mūšos kranto. Klastinga ir srauni ši upė, o tėvui šovė mintis ją užtvenkti, ir vėjo malūną iš akmenų pastatė, ir namelį ant skardžio. Tad mūsų su broliu vaikystė Mūšos vandeny prabėgo. Šokinėdavom nuo lyties ant lyties, kiekvieną žolelę, kiekvieną akmenėlį žinojom. Į Migonių mokyklą per purvynus, per sniegą brisdavom, paskui klasėje sėdėdavom permirkusiom naginėm. Kadangi tai buvo vaikystė, jaunystė, jaučiu begalinę nostalgiją.
Regimanto mama dar prie Smetonos buvo baigusi kulinarijos kursus, todėl mokėjo gaminti fantastiškus valgius. Ji augino daržus, laikė karvę, namuose gamino sviestą, sūrį.
– Labai mėgau dar šiltą karvės pieną, kurio mama pamelždavo tiesiai į puoduką, – prisimena aktorius, ir staiga klausia: „Beje, o kodėl jūs kalbat ne pasvalietiškai? Kaip buvęs mano klasės draugas Zinas Kazėnas, pasukęs į fotografiją, dailę. Galvojau, kad jis bus muzikantas. Sėdęs prie fortepijono, Zinas iš klausos simfonijas grodavo. Aš grojau mandolina. Turėjom tokį ansambliuką. Kita klasės draugė Aldona Mikšytė taip gražiai dainuodavo, kad net įsimylėjau. Bet Vilniuje aš įstojau į fiziką, ji – į muziką, ir mūsų keliai išsiskyrė…“
Fizikos mokytojo Broniaus Bagdonavičiaus auklėtinių XXII laida Pasvalio vidurinę mokyklą baigė 1954 metais.
– Bagdonavičius buvo nuostabus fizikas. Nors pas matematikos mokytoją Vadapalą mokykloje mielai dalyvaudavau dramos būrelio spektakliuose, vaidinau gangsterius. Bet gerokai vėliau pagal žurnale susirastas nuorodas pats dirbau su balsu, atstatinėjau jį, kad girdėtų ir salės paskutinėje eilėje. Galėjau vaidinti ir neužkimti, – atskleidžia Regimantas Adomaitis.
Vis dėlto per moksleivių atostogas jis taip pat mėgo spręsti įvairius uždavinius:
– Vieną vasarą, pasiėmęs fizikos uždavinyną, išsprendžiau visus uždavinius. Vėliau pakliuvau į olimpiadą. Gal ir dėl to pasirinkau fiziką, nes man ji buvo labai įdomi.
Asta BITINAITĖ
Visą straipsnį skaitykite 2017-03-23 „Darbe“
