Pasėmė kibirą tepaluoto vandens
Kovo 7-osios rytas Grūžių kaimo gyventojai 76 metų Valerijai Strelčiūnienei prasidėjo ta pačia įprasta rutina. Vienas iš pirmųjų darbų atsikėlus – parsinešti iš kieme esančio šulinio vandens. Eidama prie šulinio, moteris atkreipė dėmesį į tamsias dėmes – tarytum kas suodžiais takelį būtų pabarstęs. Juodų taškų pėdsakai šulinio link vedė nuo gatvės. Pasėmusi kibirą vandens, pagyvenusi moteris nustėro pamačiusi, kad jis juodas kaip degutas. „Iš pradžių pamaniau, kad žemių prikrito. Atidžiau pažiūrėjusi pamačiau tepalo dėmes“, – sakė Grūžių kaimo gyventoja. Išsigandusi moteris apie užterštą šulinį pranešė sūnui, rajono aplinkos apsaugos agentūrai ir policijai. Aplinkosaugininkai apie įvykusį incidentą tučtuojau informavo Vaškų seniūną Kęstutį Jasėną, kuris tuo metu kaip tik buvo Grūžiuose. Seniūnijos vadovas pamatęs, kad kažkas iš tikro iškrėtė šunybę, paskambino rajono Ekstremalių situacijų komisijos nariui, Bendrojo skyriaus vyriausiajam specialistui Linui Mainoniui. Tą pačią dieną jis kartu su minėtos komisijos pirmininko pavaduotoju, Savivaldybės vicemeru Povilu Balčiūnu nedelsdami atvažiavo į Grūžius. Jiems taip pat nekilo abejonių, kad šulinio vanduo nebetinkamas naudoti.
Kovo 8 d. „Pasvalio vandenų“ ascenizacine mašina užterštas vanduo iš šulinio buvo išsiurbtas, o jo dugne rastas pusės litro talpos stiklainis – tikėtina, nusikaltimo įrankis. Tą pačią dieną seniūnui K. Jasėnui teko nemažai laiko sugaišti, kol pavyko surasti laboratoriją, kurios darbuotojos sutiko ištirti užteršto vandens mėginį. Jo nepriėmė dvi Panevėžio laboratorijos. Vienoje išgirdo atsakymą, kad atliekami tik mikrobiologiniai vandens tyrimai, kitoje pranešė, kad mėginį reikia vežti į Vilnių. Galų gale pavyko susitarti su UAB „Šiaulių vandenys“ laboratorija. Rašant šią publikaciją, atsakymo iš laboratorijos dar nebuvo gauta.
Rajono policijos komisariato viršininkas Dalius Prakuraitis vakar informavo, kad pareigūnai vykdo administracinę teiseną dėl chuliganizmo ar tyčinio turto sunaikinimo. Tyrimas turėtų būti baigtas per 20 darbo dienų.
Nesantaika prasidėjo dėl nuotekų
Praėjusį penktadienį apsilankėme Grūžiuose. Julijono Lindės-Dobilo gatvėje gyvenanti 76 metų Valerija ir ketveriais metais vyresnis jos vyras Vytautas tvirtino, kad per savo gyvenimą nieko panašaus nėra patyrę. Ramūs, tvarkingi kaimiečiai niekam neužkliūdavo. Prieš porą metų šeimos galva patyrė antrą insultą, tad nebeišsiverčia be neįgaliojo vežimėlio. Senyvo amžiaus kaimiečiams džiaugtis gyvenimu padeda ne tik įgimtas optimizmas, bet ir abiejų sūnų, marčių, anūkų rūpestis bei krykštaujanti proanūkė Lėja.
Tačiau ramus gyvenimas nuošaliame kaime pradėjo jauktis, kuomet maždaug prieš trejus metus kaimynystėje įsikūrė nauji gyventojai. V. Strelčiūnienė tvirtino, kad iš pradžių jokių nesusipratimų su nauju kaimynu Mariumi Stumbriu ir jo žmona nekildavo. „Kaimynai turi mažą mergytę – ji ateidavo prie tvoros, pasikalbėdavome“, – pasakojo moteris. Nesantaikos debesys pradėjo tvenktis, kuomet Stumbriai įsirengė vietinę nuotekų sistemą. Tačiau už kaimyno tvarto įkastas rezervuaras, anot V. Strelčiūnienės, kiauras ir fekalijos srūva tiesiai į žemiau esantį jos daržą. „Aš kaimynui ne kartą sakiau, kad ta „bačka“ kiaura. Jis pripažino, bet nieko nedarė. O kad nesimatytų, kas teka į mano daržą, įsigudrino užpilynėti tą srūvantį lataką pelenais. Kiek sušilus orams, norėjau šiltnamyje pasėti ridikėlių, tačiau neilgai galėjau tverti sklindančios smarvės. Kaip nori, tegul gyvena, svarbiausia – kad kitiems netrukdytų“, – dejavo pašnekovė.
Sigitas KANIŠAUSKAS
Visą straipsnį skaitykite 2017-03-16 „Darbe“
