Liga atostogų pabaigos nelaukia

Valytė mūsų sveikata nenustoja rūpintis ir per savo atostogas, ir per poilsiui skirtus savaitgalius. Ji niekada neskaičiavo nei darbo valandų, nei išvaikščiotų kelių ilgio. Visuomet maloni, paslaugi, sugebanti paguosti“. Tokie ir panašūs žodžiai bene dažniausiai kartojosi daujėniečių laiškuose „deimančiukų“ paiešką paskelbusiam „Darbui“ apie Daujėnų ambulatorijos bendruomenės slaugytoją Valeriją Skumbinienę.

Pirmosios pacientės – būsimos mamos

Pati Valerija minėjo, jog, kaip ir priklauso, atostogas turi kasmet, bet, net ir joms prasidėjus, kitaip neišeina, kaip vis tiek bene kasdien užsukti į ambulatoriją ar pas susirgusį žmogų į namus. – Juk žmonės serga ir per mano atostogas, tai kaip nepadėsi, kai kas nors sunegaluoja. Visada būna pacientų, kuriems reikia leisti ar lašinti vaistus, perrišti žaizdą ir pan. Jei pradedi šias procedūras, negi jas nutrauksi vien todėl, kad atėjo savaitgalis ar slaugytoja išėjo atostogų. Tai ir ateinu, ambulatorija man visai netoli. Be to, pati namuose turiu sunkų ligonį, kurio vieno ilgam nepaliksi, tai beveik niekur toliau neišvažiuoju“, – visai paprastai apie jai tekusias slaugytojos pareigas ir bendruomenėje, ir namuose kalba Valerija Skumbinienė.

Daujėnų krašto žmonių sveikata Valerija Skumbinienė rūpinasi jau trisdešimtį metų. 1985-aisiais, baigusi Panevėžio medicinos mokyklą, pora metų dirbo Panevėžyje, po to jau su sutuoktiniu Arvydu parvažiavo į Daujėnus – į savo kraštą. Valerija gimė Rukšalaukio kaime, visai netoli Daujėnų. Deja, šiandien tas kaimas išnykęs – jame nebėra nei gyventojų, nei sodybų. Mūsų pašnekovės gimtosios sodybos vietą ilgą laiką ženklino didžiulis vienišas ąžuolas, bet ir jį kažkas nukirto.

Kai Valerija pradėjo dirbti Daujėnuose, miestelis ambulatorijos dar neturėjo, čia buvo tik felčerio-akušerės punktas. Valeriją paskyrė akušere. Dirbo dviese kartu su felčere, iš kurios jauna medikė sėmėsi patirties, sulaukė daug nuoširdžių patarimų.

– Žinoma, tuomet ir mūsų funkcijos, ir darbo sąlygos gerokai skyrėsi nuo dabartinio bendruomenės slaugytojos darbo. Neturėjome nei transporto, nei galimybės savo pacientams atlikti būtinus tyrimus. Tad, prireikus jų, tekdavo žmogų siųsti į Pasvalio polikliniką, – prisimena mūsų pašnekovė.

Valerija, gavusi akušerės pareigas, rūpinosi nėščių moterų sveikata, stebėjo visą nėštumo eigą, lankydavo būsimas mamas prieš gimdymą ir jau grįžusias su kūdikiu į namus. Labai daug bendraudavo su jaunomis šeimomis, žinojo visas jų gyvenimo subtilybes.

Visą straipsnį skaitykite 2017-03-07 „Darbe“

Zina MAGELINSKIENĖ

Vido DULKĖS nuotrauka

 

Komentuok su Facebook

Ar skaitėte?

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.